Tikimasi, kad šie darbo grupės parengti, Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio įregistruoti įstatymų pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas profesionaliosios, tiriamosios žurnalistikos plėtrai. Projektų rengėjai taip pat mano, kad siūlomas teisinis reguliavimas paskatins didesnį visuomenės atvirumą ir atsparumą – mažins korupcijos pasireiškimo tikimybę, atskleis galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus, asmenų neteisėto praturtėjimo ar įtakos dalyvaujant juridinių asmenų veikloje ar valdyme atvejus.

Įstatymų pataisų projektais numatyta suteikti teisę žurnalistui visuomenės informavimo tikslais, kiek tai yra būtina jo profesinei pareigai atlikti, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja sutartiniai santykiai, vardu neatlygintinai gauti duomenis iš registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo.

Teisė neatlygintinai gauti tokius duomenis nebūtų suteikta, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio vardu žurnalistas prašo pateikti duomenis ir kuriam rengia ketinamą skelbti informaciją, turi tris ar daugiau galiojančius rimtus profesinius pažeidimus arba yra priskirtas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai.

Siūloma nustatyti, kad neatlygintino registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenų teikimo sąnaudos registro ir valstybės informacinės sistemos tvarkytojui būtų kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri taikoma ir už registro duomenų teikimą valstybės institucijoms, vykdančioms teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Šiuo metu įstatymuose nenumatyta galimybė žurnalistams neatlygintinai gauti tam tikrų registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenis.

"Tai objektyvi kliūtis ne tik žurnalistui atlikti savo profesinę pareigą (ypač jei ji įgyvendinama vykdant žurnalistinį tyrimą), bet ir visuomenei gauti informaciją. Atvira valstybė ir jos institucijos turi sudaryti sąlygas profesionaliai tiriamajai žurnalistikai, kuri negalima be prieigos prie tam tikrų duomenų ir jų analizės. Demokratinėje santvarkoje siekiant tvarios viešojo intereso apsaugos, žurnalistams, kaip ypatingą statusą visuomenės informavimo srityje turintiems subjektams, turi būti užtikrinta teisė neatlygintinai gauti tam tikrą informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įskaitant aktualius ir istorinius duomenis iš valstybės informacinių išteklių – tam tikrų registrų ir valstybės informacinių sistemų", - sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame taip pat pažymima, kad žurnalistų teisė gauti neatlygintinai duomenis neturėtų būti saistoma papildomų sąlygų ar kriterijų, kurių nustatymas paneigtų pačią žurnalisto teisę operatyviai gauti jo profesinei veiklai svarbius duomenis.

"Kita vertus, ši teisė turi būti neatsiejama nuo profesinių standartų, įstatymo ir etikos normų visuomenės informavimo srityje laikymosi, todėl įstatymų projektuose numatyti duomenys neturėtų būti teikiami neatlygintinai, kai viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio vardu duomenų prašo žurnalistas, yra padaręs rimtų profesinės etikos pažeidimų ar buvo priskirtas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai", - mano projektų rengėjai.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, žurnalistai neturi įstatyminio pagrindo neatlygintinai gauti aktualių ir istorinių duomenų iš Juridinių asmenų registro (JAR); Nekilnojamojo turto registro (NTR); Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS).

Šiuo metu neatlygintinai žurnalistams teikiami duomenys kompensuojami, vadovaujantis Vyriausybės 2018 m. spalio 10 d. nutarimu „Dėl valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenų teikimo žurnalistams išlaidų kompensavimo“.

Visuomenės informavimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus parengė Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Seimo narys Vytautas Kernagis.

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma Eltai sakė manąs, kad šis įstatymų pataisų paketas bus priimtas Seimo pavasario sesijoje.

"Numatoma priimti, pateikimas planuojamas jau pirmosiomis pavasario sesijos posėdžių savaitėmis. Aš nematau kliūčių priimti, nes darbo grupė tikrai padirbėjo", - Eltai sakė J. Razma.

Kaip nurodoma dokumentų aiškinamajame rašte, valstybės biudžeto lėšų poreikis, reikalingas kompensuoti žurnalistų neatlygintinai gaunamus duomenis, kasmet svyruoja tarp 300 ir 500 tūkst. Eur. Įvertinus šį poreikį ir tai, kad įstatymų projektais neatlygintinai teikiamų duomenų apimtis žurnalistams išplečiama (bus teikiami ir istoriniai duomenys), prognozuojama, kad už neatlygintiną registrų ir valstybės informacinės sistemos duomenų teikimą žurnalistams iš valstybės biudžeto valstybės įmonei Registrų centras kasmet reikėtų kompensuoti apie 700 tūkst. Eur.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (45)