Ž.Pacevičius: korumpuočiausių įstaigų penketukas beveik nesikeičia

„Žmonės galvoja, kad korupcija – toks nusikaltimo pobūdis, kur jiems geriau nereikėtų kištis. Yra ir gyvenimo pavyzdžių, kad šiandien tikrai trūksta įstatymų bazės, kad žmogus būtų apsaugotas. Mums yra apmaudu, kad žmogaus, kuris kreipėsi į teisėsaugą (nebūtinai korupcijos klausimais), pavardė kažkaip žiniasklaidoje yra minima. O korupcijos atveju dar pradedamas daryti ir tam tikras spaudimas“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ teigė Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žimantas Pacevičius.

Pasak jo, tai, kad tik 24 proc. šalies gyventojų žino, kam pranešti apie korupcijos atvejus, galimai lemia sumažėjęs antikorupcinio švietimo finansavimas. Be to, pranešti apie tokius nusikaltimus nesiryžtama, nes bijoma.

Ž.Pacevičius: vienas įstatymas nesumažins korupcijos

Vienas įstatymas nėra pajėgus sumažinti korupcijos, Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė Ž.Pacevičius. Pasak jo, nors iš 2011 m. sudaryto Lietuvos korupcijos žemėlapio matyti, kad korupcijos lygis mūsų šalyje šiek tiek mažėja, korumpuočiausių įstaigų penketukas kone nesikeičia. Be to, beveik nepakitęs kyšio davimo ir reikalavimo indeksas esantis sveikatos apsaugos sistemoje.

„Jeigu sveikatos apsaugos sistemoje norime kokių nors pokyčių, pokyčiai turi būti strateginiai. Teisėsauga šių problemų neišspręs. Aišku, ten, kur yra viešieji pirkimai, invalidumą suteikiančios komisijos, be jokios abejonės, Specialiųjų tyrimų tarnyba dirba šiais klausimais, bet kai kalbame apie žmogaus gyvybę, sveikatą, kai giminaičiams rūpi sergančiojo sveikata, kalbėti apie etiką, kyšininkavimą nelabai pavyksta“, – teigė Ž. Pacevičius.

Ministro pirmininko patarėjas kovos su korupcija klausimais Gintaras Kalinauskas įsitikinęs, kad korupciją mažintų didesnis dėmesys šiai problemai, antikorupciniam švietimui skirtos lėšos.

„Kaip rodo statistika, gyventojai vis dar nesupranta, kad ši problema turi įtakos kiekvienam iš mūsų, kad korupciniuose nusikaltimuose dalyvauja ne užsieniečiai, ne ateiviai, o visa tauta, visi piliečiai, kurie tai akceptuoja arba yra tam nejautrūs, jie sukuria tokią aplinką, jie nemano, kad tai gali būti kas nors baudžiama“, – sakė G. Kalinauskas.

Pasak jo, kovą su korupcija stabdo ir neadekvati bausmė už korupcinę veiką.

„Ką rodo ir apklausa, ir sociologiniai tyrimai, išlieka didžiausia problema dėl asmenų, kurie padarė korupcines veikas. Jie nesulaukia adekvačios bausmės: arba jos išvis nesulaukia, arba sulaukiama bausmė yra labai simbolinė. Tai pagrindinė problema. 55 proc. visų apklaustųjų mano, kad nesikreipiama todėl, kad nematoma, jog valstybės tarnautojai, kurie yra nusižengę, sulauktų adekvačios bausmės ir negalėtų dirbti valstybės tarnyboje“, – teigė premjero patarėjas.

Laidos įrašas – čia.