„Turėjome situaciją, kada mama tikrai girtavo, tačiau nieko neįsileisdavo į namus. Kaimynai liudyti atsisakė – viena moteris sutiko, tačiau kada atėjo į teismą, pasakė, kad niekada jos girtos nematė“, – pasakoja Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Vilima Jucevičiūtė, pasigendanti gyventojų pilietiškumo.
Pasak V. Jucevičiūtės, po tragedijos, kada tėvas šulinyje nužudė du mažamečius vaikus, pranešimų apie vaikų nepriežiūros atvejus nepadaugėjo. Skyriaus vedėja sako nuolat susidurianti su žmonių nenoru bendradarbiauti. Pavyzdžiui, sulaukę anoniminio skambučio, darbuotojai skambinusiojo paprašo pasakyti adresą – nori atvykti pasikalbėti. Mat kai reikia bausti tėvus, priimti sprendimus dėl vaiko paėmimo iš šeimos, nėra ką pridėti prie kreipimosi – anoniminių telefoninių skambučių neužtenka.
„Tačiau ir anoniminius telefono skambučius registruojame, visada tikriname, aprašau pokalbio santrauką, bet teisme tai nieko nereiškia. Būna, nuvykstame į kaimynų namus, vieni sako nieko nežinantys ir nenorintys kištis, kiti papasakoja, bet perspėja nieko nerašysiantys, savo pavardės nesakysiantys. O įrodyti paliudijimą labai sunku“, – sakė pašnekovė.
V. Jucevičiūtė priduria, kad visą laiką nuo tėvų atplėšinėti vaikus nėra išeitis. Be to, nėra kur jų dėti – valstybė siekia mažinti globos namų kiekį, o norinčių globoti nėra. „Net artimi giminaičiai labai nenori, susiduriame su atvejais, kada tėvai miršta, yra artimų giminių, tačiau niekas nenori paimti vaiko“, – kalbėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Pasak jos, būna, vaikai gyvena globos namuose, turi pasiturinčių tetų, kurios vaikų net neaplanko. Pašnekovė pati yra prašiusi tokių tetų bent telefonu vaikams paskambinti, parodyti dėmesį, pasveikinti su gimtadieniu ar Kalėdomis, tačiau prašymai nepadėjo. V. Jucevičiūtė pasakoja, kad Kėdainių rajone labai daug globojamų ir socialinės rizikos šeimose esančių vaikų. Daugiau nei du trečdaliai jų gyvena globėjų šeimose.
Po tragedijos rajone, V. Jucevičiūtė pasakoja rengianti susitikimą su rajono seniūnaičiais, bendruomenių pirmininkais. Jiems bus išdalytos anketos, kad lengviau būtų informuoti apie galimą vaikų nepriežiūrą.
Pašnekovė informuoja, kad matant vaikų nepriežiūrą ar smurtą prieš juos, darbo valandomis galima kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių telefonu ir elektroniniu paštu, bendruoju pagalbos telefonu 112. Taip pat galima kreiptis į arčiausiai esančius asmenis – seniūną, socialinę darbuotoją, policijos įgaliotinį.
Vaikai patys gali kreiptis į teismą
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyresnysis patarėjas Egidijus Meilus aiškina, kad
apie vaikų nepriežiūros šeimoje, bet kokio pobūdžio smurto faktus ar kitokius vaiko teisių pažeidimus ar įtarimus privalo būti pranešta savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui arba teisėsaugos institucijoms.
„Svarbu pažymėti, kad kreipimuisi į kompetentingas institucijas pakanka įtarimo dėl vaiko teisių pažeidimo ir asmuo neturi rinkti konkrečių įrodymų apie vaiko teisių pažeidimo faktus šeimoje ar laukti konkretaus pakartotinio vaiko teisių pažeidimo fakto – pavyzdžiui, smurto prieš vaiką ar kitus jo šeimos narius atvejo ar panašiai – ir tik tuomet kreiptis į konkrečią instituciją“, – aiškina E. Meilus.
Patarėjas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatos įpareigoja kiekvieną asmenį, turintį duomenų apie būtinumą ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, nedelsiant apie tai informuoti kompetentingas institucijas. Tą numato ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, ir Civilinis kodeksas.
„Jeigu vaikas mano, kad tėvai pažeidinėja jo teises, jis turi teisę savarankiškai kreiptis gynybos į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, o nuo 14 metų – ir į teismą“, – sako E. Meilus, cituodamas Civilinio kodekso 164 straipsnio 2 dalį.
E. Meilaus aiškinimu, praktikoje ypatingai svarbu, kad apie galimus vaiko teisių pažeidimus būtų pranešta nedelsiant, o ne po laiko, kada pagalbos vaikui jau negalima suteikti. Dažnai tokiu atveju, pastebi pašnekovas, pateikiami komentarai, „liudijimai“ apie grėsmingą nevienadienę situaciją, vaiko aplinką, kėlusią pavojų jo gerovei, sveikatai ar net gyvybei.
„Deja, tenka apgailestauti, kad dar gana dažnai tik įvykus skaudžiam įvykiui paaiškėja, kad apie grėsmingą, pavojingą vaikui situaciją žinojo, įtarė vaiko artimieji, kaimynai, draugai ar net švietimo, sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų atstovai, bet nesiryžo apie pastebėtus pavojus pranešti kompetentingoms institucijoms“, – kalbėjo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovas.
Jis patvirtina V. Jucevičiūtės išsakytas mintis: pranešantys apie problemas siekia išlikti nežinomais, atsisako nurodyti savo vardą, pavardę ir kitus duomenis arba prašo jų neskelbti, kadangi nesijaučia saugūs, bijo galimo konflikto ar kitų neigiamų pasekmių, nenori būti įtraukti į situacijos tyrimą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos praktikoje taip pat pastebima ir kita tendencija: vaiko teisių pažeidimus bandoma nuslėpti arba kitais būdais juos „išspręsti“. Taip elgiamasi tikintis išsaugoti „gerą reputaciją“, deklaruoti, kad „pas mus problemų nėra“, „smurto nėra“ ir panašiai.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvencija įpareigoja besąlygiškai įtvirtinti vaiko apsaugą nuo visų smurto formų. Deja, apgailestauja E. Meilus, mūsų visuomenėje vis dar bandoma pateisinti netgi fizines bausmes prieš vaikus kaip auklėjimo priemonę. „Dažnas neretai pastebi situaciją, kai vaikas „auklėjamas“ viešoje vietoje, pavyzdžiui, prekybos centre, gatvėje, ir abejingai praeina arba nedrįsta atkreipti suaugusiojo dėmesį į netinkamą elgesį su vaiku, nutraukti jį ar panašiai. Tokios situacijos tikriausiai nepamatysime daugelyje šalių, nes tose visuomenėse vyrauja pagarba vaikui, jo teisėms bei požiūris, jog apie galimus vaiko teisių pažeidimus privalo būti pranešta atsakingoms institucijoms. Tai pilietinės ir demokratinės visuomenės požiūris, kad visuomet turime padėti silpnesniam ir nebūti abejingais“, – kalbėjo E. Meilus.
Be kitų institucijų, apie žinomus, įtariamus vaiko teisių pažeidimus galima pranešti ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Šiuo tikslu įstaigoje veikia nemokamas telefonas 8 800 01230; pranešti galima ir kitais būdais – raštu, el. paštu vaikams@lrs.lt (daugiau informacijos įstaigos svetainėje http://vaikams.lrs.lt). Taip pat apie vaiko teisių pažeidimus, pagalbos, patarimo ir pan. galima kreiptis nemokamai į „Vaikų liniją“ tel. 116 111 arba kitu būdu (daugiau informacijos įstaigos svetainėje www.vaikulinija.lt).