Koronavirusu sirgęs vilnietis Saulius į karštąją koronaviruso liniją turėjo prisiskambinti tam, kad užsiregistruotų testams, kurie nustatytų, ar jis jau pasveiko.

„Dvi savaites, po to, kai tau konstatuoja, kad esi viruso nešiotojas, gydytojai stebi, ir, jeigu nebūna jokių stiprėjančių simptomų, tada išrašo siuntimą į mobiliuosius punktus, kad pasidarytum pirmąjį testą. Į tuos mobiliuosius punktus reikia užsiregistruoti trumpuoju numeriu 1808.

Penktadienį aš ten prisiskambinau, sekmadienį pasidariau pirmąjį testą. Pirmadienį gavau patvirtinimą, kad pirmasis atsakymas yra neigiamas. Tada iš karto reikia skambinti šeimos gydytojui, kad dar vieną siuntimą išrašytų antrajam testui. Nes yra tokia sistema – reikia pasidaryti du testus“, – pasakojo Saulius.

Pirmadienį apie vidurdienį vyras sulaukė žinios iš šeimos gydytojo, kad jam jau yra išrašytas siuntimas testui. Tada istorija kartojasi, vėl reikia registruotis testui per karštąją liniją.

„Dvi valandas mes taip ir žaidėme besijuokdami, kad dabar jau tiesiog yra įdomu skambinti, kol prisiskambinsime. Susiradome ir tiesioginį numerį. Gavosi virš šimto skambučių. Matote, mes karantinuojamės, neturime daugiau, ką veikti“, – juokėsi pašnekovas.

Pasak jo, vos prisiskambinus problemų nekilo, jį sklandžiai užregistravo testui.

„Aš nemanau, kad ten tos mergaitės tyčia išjungia telefono numerius, ir nieko neveikia. Jos gi, kai užregistruoja, kas kartą turi perskaityti mano sutikimą dėl saviizoliacijos, ir panašius dalykus. Ten ne jos kaltos, o greičiausiai yra per maži pajėgumai.

O tos darbuotojos – tai jos yra fainos, tikrai gerai ir informatyviai aptarnauja. Dar paklausinėjome tokių gal kvailų klausimų, kurie mums buvo iškilę – kaip elgtis, jei sergu, turiu saviizoliuotis, bet turiu šuniuką? Tai jos tikrai atsako į klausimus, viskas gerai“, – pasakojo Saulius.

Skambino daugiau kaip dvi valandas

„2 valandos 10 minučių – būtent tiek laiko truko bandymas prisiskambinti į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), kuriame būtinai reikėjo pasikonsultuoti dėl koronaviruso situacijos“, – pasakojo kitas „Delfi“ pašnekovas Laurynas.

Vyrui susidarė įspūdis, kad koronaviruso atvejų skaičiui Lietuvoje vis augant, šalyje vėl kyla nemenka panika, o atsakingos institucijos nėra tinkamai pasirengusios tvarkytis su esama situacija.

„Tokią išvadą galima daryti po pirmadienio patirties – paaiškėjus, kad gana artimoje aplinkoje teko susidurti su viruso nešiotoju, nutariau pasiskambinti oficialiuose puslapiuose nurodytais telefonais ir pasiaiškinti, kokių veiksmų imtis toliau.

Visų pirma, pabandžiau skambinti „karštuoju“ koronos numeriu 1808 – pusę valandos visi konsultantai buvo užimti, o vėliau atsiliepusi mergina nukreipė į NVSC.

Šis skambinimo etapas truko 1 valandą 40 minučių. Du iš trijų nurodytų numerių apskritai neveikė, o viename „autoatsakiklis“ nuobodžiai kartojo tą pačią frazę – „esant dideliam skambučių srautui visi konsultantai yra užimti“, – pasakojo pašnekovas.

Vyras pasakojo, kad „kybojimas ant laido“ truko beveik dvi valandas.

„Galų gale pavyko išgirsti gyvo žmogaus balsą, trumpai pasikonsultuoti – pokalbis užtruko vos keletą minučių. Tačiau išties keista, kad laukti teko tiek ilgai. Sunku įsivaizduoti, kas dėsis rudenį, kai viruso atvejų kiekis galimai dar labiau išaugs, o žmones ims kamuoti ir tiesiog įprastinis peršalimas arba gripas. Skambučių kieks tikrai bus dar didesnis, o jeigu konsultantų kiekis nebus padidintas, galbūt laukti reikės ir visą dieną.

Net neabejoju, kad ir šį pirmadienį liko ne vienas į NVSC taip ir neprisiskambinęs žmogus – centras telefonu paslaugas teikia tik iki 17 valandos. O ir žmonių kantrybė nėra begalinė – ne kiekvienas darbo dieną sau gali leisti „pakaboti ant laido“ porą brangių valandų“, – sakė Laurynas.

Sistemą vadino nesusipratimu

Vilnietės Ritos istorija prasidėjo nuo to, kad ji turėjo kontaktą su kornavirusu užsikrėtusia mergina.

„Tiesiog su pažįstama susitikau gatvėje. Buvau seniai jos nemačiusi. Tai buvo trečiadienis, o aš kitą pirmadienį sužinojau, kad jai diagnozuotas koronavirusas. Kadangi su draugu esame atsakingi žmonės, ir pagalvojome, kad galbūt geriau į darbą nenunešti to viruso – nors kontaktas ne artimas, bet maža ką, tai aš skambinau į karštąją liniją. Ten prisiskambinau iš pirmo karto.

Man pakėlė ragelį tokia mergaitė, ir ji pasakė, kad, jeigu aš turėjau kontaktą, tai ji manęs negali iš karto užregistruoti tyrimui, nes, jeigu taip padarytų, tai tada man reikėtų saviizoliuotis, ir man reikėtų biuletenio, ir aš negalėčiau jo gauti. Tada liepė skambinti į NVSC. Ir ji mane įspėjo, kad ten prisiskambinti yra labai sunku, ir paprašė būti kantriai“, – pasakojo Rita.

Nenorėdama atitrūkti ilgesniam laikui nuo darbų, mergina pasiteiravo, ar galima pasidaryti tyrimus kažkur Vilniuje privačiai.

„Ji pasakė, kad tokia galimybė yra, Vilniuje yra kelios klinikos, tačiau jų pavadinimų pasakyti ji negali, nes tai būtų reklama. Tada mano draugas, kuris irgi nėjo į darbą, nes jau turėjo kontaktą su manimi, skambino į NVSC, tai skambino gal dešimt kartų. Jis net juokėsi, sako: „aš padėdavau telefoną, ir laukiu, ta muzikytė groja“. Galiausiai prisiskambino, pasakė, kad jo tikrai nereikia tirti, nes jis yra tretinis kontaktas. Jeigu man patvirtintų virusą, tik tada jam reikėtų tirtis“, – pasakojo Rita.

Mergina nebesigilino į situaciją toliau, ir nuvyko išsitirti privačiai.

„Nesupratau vieno – kam tada ta karštoji linija, jeigu tu ten skambini, ir jie negali tavęs užregistruoti tyrimui, ir tada gaunasi, kad NVSC trūksta pajėgų, kad jie negali pakelti ragelio? Tai yra visiškas nesusipratimas, nes visiems gi sako, kad „skambinkite į karštąją liniją, kad visi, kurie turėjo kontaktą, gali užsiregistruoti tyrimui“. Su manimi pats NVSC nesusisiekė. Manau, kad ta pažįstama galbūt irgi nenurodė manęs kontaktų sąraše, nes negali visko atsiminti, su kuo kažkur gatvėje susitikai“, – pasakojo Rita.

Skambinančiųjų daugėja

NVSC Vilniaus departamento specialistė Justina Petravičienė prašė gyventojų supratingumo ir kantrybės. Vien pirmadienį iki 14 val. buvo maždaug keturi tūkstančiai skambučių.

„Tikriausiai suprantate, kad žmonės skambina intensyviai, daug, ir turi klausimų. Jie neieško atsakymų interneto svetainėse, niekur kitur, bet nori kažko pasiklausti. Mes dabar turime dešimt specialistų nuo ryto iki vakaro, ir savaitgaliais kažkiek konsultuoja, ir vis tiek jų neužtenka, nes žmonės tiesiog neieško kitur informacijos, nori pasiskambinti tuo pačiu klausimu, kuriuo rastų atsakymą svetainės dažniausiai užduodamų klausimų rubrikoje“, – sakė J. Petravičienė.

NVSC specialistė pripažino, kad situacija yra sudėtinga, tačiau labai optimistiniais pažadais nesišvaistė.

„Situacija yra tokia, kad turime augantį užsikrėtimų skaičių. Yra labai daug sąlytį turėjusių asmenų, kas reiškia, kad mūsų specialistai patys dėl vieno susirgusio asmens turi paskambinti tarkime septyniasdešimčiai arba šimtui žmonių.

Ateityje, jei atvejų daugės, gali būti taip, kad bus keičiama komunikavimo su sąlytį turėjusiais asmenimis strategija, nes gali atsitikti taip, kad žmogiškųjų resursų, kiek jų bepadaugėtų, vis tiek neužteks tam, kad visi būtų patenkinti, į visus klausimus būtų atsakyta“, – pripažino J. Petravičienė.

Specialistė prašo gyventojų prieš skambinant pasitikrinti, ar atsakymo į juos dominančius klausimus nėra NVSC arba SAM interneto svetainėse.

Ragina gyventojus nepanikuoti

Specialistė kartu pabrėžė, kad, jeigu žmogui kyla abejonių, kad jis galbūt turėjo kontaktą su sergančiu, izoliacija yra pagrindinė priemonė, kaip galime apsisaugoti nuo infekcijos platinimo ir atvejų skaičiaus augimo šalyje.

„Jeigu žmogus turėjo artimą, didelės rizikos sąlytį, su juo (dar kol kas tikrai užtenka pajėgumų) susiekia NVSC specialistai. Taip nutinka tada, jeigu asmuo, kuris užsikrėtė, tą kitą asmenį nurodo kaip bendravusį. (…)

Aš pati artimoje aplinkoje susiduriu su žmonėmis, kurie sako: „girdėjau, kad kažkokioje parduotuvėje, kurioje aš irgi tą dieną lankiausi, lankėsi tas žmogus. Tai viskas, dabar jau būsiu užsikrėtęs“. Tai visi žinome, kad kalbame apie artimą kontaktą, trunkantį mažiausiai 15 min., bendravimą su žmogumi be asmens apsaugos priemonių.

Tikrai nereikėtų panikuoti, ir galvoti, kad jau yra kažkokia tragedija. Reikėtų situaciją vertinti adekvačiai, ir, jeigu kyla kažkokių abejonių, galima susisiekti ir pasikonsultuoti ir su šeimos gydytoju. Jau nekalbu apie tai, jeigu jaučiami simptomai, tada tikrai reikia registruotis, ir tie tyrimai atliekami“, – sakė J. Petravičienė.