Pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame figūruoja buvęs Seimo narys K. Bartoševičius, sulaukė daug dėmesio viešojoje erdvėje. Pasak E. Žiobienės, šis atvejis turėtų paskatinti visuomenę tikslingai reaguoti į iškilusias problemas.
„Rimčiau turbūt turėtų pažiūrėti teikiantieji psichologinės pagalbos paslaugas aukoms. Tiek psichologinės, tiek teisinės pagalbos aukoms reikia ir suvokus apie galimą nusikaltimą, ir po to, po visų teismų. Tai yra labai svarbūs dalykai, kurie yra būtini“, – akcentavo Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
E. Žiobienė atkreipė dėmesį ir į kitą problemą – lytinio švietimo ir pamokų apie prievartos atpažinimą bei apsisaugojimą trūkumą.
„Iš tikrųjų visi pamiršta vieną labai svarbią temą – tai yra kiek vaikai patys turi būti išmokyti apsisaugoti, kaip atpažinti netinkamą elgesį su jais. Na, tas toks kūno privatumas, ir kiek vaiką kažkas gali liesti“, – Eltai teigė kontrolierė.
„Tai visuomenei šioje vietoje irgi reikėtų paūgėjimo, kad vaikai ne tik, kad turi teisę, bet jie privalo tai mokėti ir žinoti. Ir kad nereikėtų jų saugoti nuo tų lytinio švietimo pamokų ta prasme, kad jiems turi būti žinoma ir suprantama, kaip apsisaugoti, kaip išvengti tokių dalykų, kaip niekas neturi teisės nei liesti, nei atlikti netinkamų veiksmų“, – pabrėžė E. Žiobienė.
Pasak jos, praėjusiais metais vaiko teisių apaugos ir įvaikinimo tarnyboje registruota 300 pranešimų, iš kurių 122 buvo įrodyti tvirkinimo atvejai, 35 išžaginimo ir 30 – seksualinės prievartos.
E. Žiobienė atkreipia dėmesį, kad dauguma atvejų nepasiekia teismo ir dėl to, jog pasitaiko ir melagingų pranešimų.
„Gali būti dalis kreipimųsi melagingų, gali būti neteisingai suprastų, ypač jeigu mažo amžiaus vaikai. Kartais gal įrodymų svaros klausimas. Tos priežastys galėtų būti labai įvairios“, – sakė kontrolierė.
„Bet, akivaizdu, kad, žiūrint į statistiką, matomas pranešimų augimas. O pagal tai, kiek bylų baigėsi nuosprendžiais, akivaizdu, kad tie skaičiai nesueina. Ir čia turbūt tas atsakymas yra vienintelis – arba tas pranešimas buvo melagingas, arba neužteko įrodymų“, – paaiškino E. Žiobienė.
Nuo kitų mokslo metų bus stiprinamas lytiškumo ugdymas
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro R. Skaudžiaus teigimu, lytiškumo ugdymas yra įtrauktas į mokymo programas, tik integruotas į kitus dalykus, pavyzdžiui, biologiją.
„Tačiau neretai lytiškumo klausimais kalbama atskirai, mokyklos tam kviečiasi sveikatos specialistus“, – Eltai teigė R. Skaudžius.
„Apie tai, koks lytinis elgesys yra nederamas ir kaip į jį reaguoti, kalbama ir per smurto prevencijai skirtus užsiėmimus – su tuo supažindama nuo darželio, atitinkamai pagal amžių parenkant informacijos pobūdį ir jos pateikimo būdus“, – akcentavo viceministras.
Pasak jo, lytiškumo ugdymas bus sustiprintas nuo ateinančių mokslo metų, pradėjus 1–10 klasėse diegti Gyvenimo įgūdžių programą, kurios turinio integralios dalys yra lytiškumo ugdymas, smurto prevencija, netinkamo elgesio atpažinimas ir reagavimas.
Tam, kad mokykloje vaikai būtų apsaugoti ir seksualinio smurto atvejų būtų išvengta, viceministras R. Skaudžius akcentuoja nuolatinio prevencinio ugdymo būtinybę, saugios aplinkos mokykloje kūrimą ir atidaus mokytojo bei tėvų žvilgsnio poreikį.
„Kiekvienoje mokykloje veikia vaiko gerovės komisija, kuri rūpinasi vaikui saugia ir palankia ugdymo aplinka, organizuoja prevencijos programų įgyvendinimą. Įgyvendinant prevencines programas, siekiama įtraukti visą mokyklos bendruomenę, taip pat ir tėvus, kad jie mokėtų pastebėti vaiko elgesio pokyčius, jei jis patiria patyčias, smurtinį elgesį, priekabiavimą ar kitus netinkamus veiksmus“, – sakė R. Skaudžius.
Anot viceministro, mokyklose yra nustatyta aiški smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo mokykloje tvarka.
„Joje numatyta pranešimų procedūra: kokia forma, kam ir per kiek laiko apie įvykį praneša mokyklos bendruomenės nariai. Taip pat nustatyta aiški atsakingų mokyklos darbuotojų veiksmų seka, pagalbos, pavyzdžiui, psichologinės, policijos, medicininės pagalbos priemonės“, – paaiškino R. Skaudžius.
Pasak jo, švietimo įstaigos vadovas apie smurto prieš mokinį atvejį turi pranešti smurtą patyrusio mokinio tėvams (jei tėvai nežino) ir vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinančiai valstybės ir savivaldybės institucijai.
„Jei mokinys patiria bet kokius neleistinus jo atžvilgiu veiksmus – pradedant patyčiomis ir baigiant smurto atvejais – labai svarbu, kad jis apie tai nebijotų pasakyti suaugusiems žmonėms, mokyklos darbuotojams ar tėvams“, – pabrėžė viceministras.
„Mokiniai supažindami su tuo, koks elgesys yra nederamas jų atžvilgiu ir kam apie tai pranešti. Svarbu, kad mokykloje būtų pasitikėjimu grįsta atmosfera, kad vaikai būtų drąsūs pranešti apie bet kokį netinkamą ar įtarimų keliantį elgesį, o atsakingi specialistai operatyviai į tai reaguotų. Tačiau ypač svarbu, kad suaugę žmonės gebėtų laiku atpažinti galimo smurto apraiškas“, – akcentavo viceministras R. Skaudžius.
ELTA primena, kad K. Bartoševičius pirmadienį pranešė apie Seimo nario mandato atsisakymą. Netrukus po to generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į parlamento pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Prokurorė Seimo vadovę informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo, kuriame figūruoja ir Seimo nario mandato atsisakęs K. Bartoševičius.
Pats valdančiųjų konservatorių frakcijoje dirbęs parlamentaras neigia galimus įtarimus ir Eltai tikino priėmęs sprendimą dėl asmeninių priežasčių.
