V. Čmilytė-Nielsen portalui lrytas.lt patvirtino, kad neoficialiai minima A. Tekoriaus pavardė yra tarp jos svarstomų kandidatų į žvalgybos kontrolierius.
„Kaip ir esu sakiusi anksčiau, ieškodama kandidatų į žvalgybos kontrolierius, peržiūrėjau keliolikos asmenų gyvenimo aprašymus, susitikau su keliais kandidatais ir šias galimas kandidatūras esu aptarusi su skirtingais žmonėmis, kurių vertinimai man buvo svarbūs, bet nelemiami“, – portalui lrytas.lt teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Antradienį Seimas slaptu balsavimu paskyrė kitą V. Čmilytės-Nielsen teiktą kandidatą Nortautą Statkų į žvalgybos kontrolieriaus postą.
N. Statkus iki šiol dirbo Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.
ELTA primena, kad 2021 m. gruodį Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nutarė įkurti žvalgybos kontrolieriaus institutą. Tų pačių metų gruodį prezidentas Gitanas Nausėda vetavo šį parlamento sprendimą, tačiau Seimas šalies vadovo veto atmetė.
2022 m. sausį Seimo opozicijos atstovai dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), keldami klausimą, ar žvalgybos kontrolierius neapriboja Seimo kontrolierių teisės tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų galimo piktnaudžiavimo. 2022 m. gruodį KT nutarė, kad teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai.
Kaip numatyta įstatyme, žvalgybos kontrolierius atlieka nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, tikrina šių institucijų metodų taikymo pagrįstumą, teisėtumą, tiria galimus žmogaus teisių pažeidimus, tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, nagrinėja žvalgybos pareigūnų skundus, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms, aptikęs galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą.
