Šios trys šalys yra paskelbusios nepaprastąją padėtį dėl Baltarusijos taktikos siųsti į pasienį atvykėlius iš Vidurinių Rytų ir Šiaurės Afrikos. Jų veiksmai sukėlė įtampą Europoje ir paskatino raginimus griežtinti sankcijas Minsko režimui.
„Palaikome glaudžius ryšius, dialogą su šiomis trimis šalimis“, – per antradienį vykusį Europos Parlamento piliečių laisvių komiteto posėdį sakė vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson.
„Vis dar vertiname [padėtį], bet manau, kad prašysime taisyti kai kuriuos teisės aktus“, – pridūrė ji.
Ji nepatikslino, kada ir kokias konkrečias nuostatas galėtų pareikalauti koreguoti EK.
Tačiau tokius komentarus eurokomisarė išsakė kilus platesniam susirūpinimui dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų apgręžimo į Baltarusiją teisėtumo.
Y. Johansson anksčiau yra sakiusi, kad „išstūmimas niekada neturėtų būti normalizuotas“.
Komentuodamas jos pareiškimus Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas atkirto: „Susidaro įspūdis, kad Europos Komisija gyvena kitoje planetoje ir atstovauja arba tai planetai, arba Baltarusijos ir Rusijos interesams.“
Lenkija spalį priėmė įstatymą, faktiškai įteisinantį migrantų išstūmimą.
Lietuva vasarą irgi priėmė pataisų, leidžiančių kolektyvinius išsiuntimus tam tikrais atvejais.
Antradienį šalies parlamentas paskelbė nepaprastąją padėtį pasienyje, o pasieniečiams leido naudoti „psichinę prievartą“ ir „proporcingą fizinę prievartą“, siekiant neleisti žmonėms neteisėtai atvykti iš Baltarusijos.
Latvija taip pat taiko panašią taktiką zonose, kuriose yra paskelbta nepaprastoji padėtis.
Pagal ES teisę valstybės narės privalo priimti migrantus ir nagrinėti individualius prašymus suteikti prieglobstį.
Ragindama laikytis Bendrijos teisės EK kartu kaltina baltarusių prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą naudojantis migracija kaip „ginklu“.
Y. Johansson taip pat ragina užtikrinti didesnį skaidrumą prie Lenkijos sienos su Baltarusija.
Varšuva pasienyje yra nustačiusi išskirtinę zoną, kurio draudžiama lankytis humanitariniams darbuotojams ir žurnalistams.
Eurokomisarė taip pat atkreipė dėmesį, kad, skirtingai nei Lietuva, Lenkija dar neįsileido tokių ES institucijų kaip sienų ir pakrančių apsaugos tarnyba FRONTEX ir Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO).
Varšuva palei 400 km ilgio sieną su Baltarusija yra dislokavusi apie 15 tūkst. karių ir daugybę policijos pareigūnų.
Bilotaitė su Johansson aptars Lietuvos teisės aktus dėl migrantų apgręžimo
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį su Europos Komisijos (EK) nare Ylva Johansson aptars Lietuvos teisės aktus dėl migrantų apgręžimo, pasirodžius pranešimams jog Bendrija gali prašyti juos pakeisti.
„Mes negalime komentuoti politikų pasisakymų žiniasklaidoje. Vidaus reikalų ministerija iš Europos Komisijos kol kas nėra sulaukusi jokių oficialių reikalavimų ar pasiūlymų. Ministrė A. Bilotaitė šiandien kalbėsis su EK nare, tuomet ir pateiksime platesnius komentarus“, – BNS ketvirtadienį sakė ministrės atstovė Daiva Ulbinaitė.
Nepriklausomas Briuselio naujienų portalas „EUobserver“ trečiadienį pranešė, kad EK tikriausiai reikalaus, kad Lenkija, Latvija ir Lietuva taisytų neseniai priimtus įstatymus, leidžiančius išstumti migrantus į Baltarusijos teritoriją.
„Palaikome glaudžius ryšius, dialogą su šiomis trimis šalimis“, – per antradienį vykusį Europos Parlamento piliečių laisvių komiteto posėdį sakė vidaus reikalų eurokomisarė Y. Johansson. – Vis dar vertiname (padėtį), bet manau, kad prašysime taisyti kai kuriuos teisės aktus.“
Ji nepatikslino, kada ir kokias konkrečias nuostatas galėtų pareikalauti koreguoti EK. Tačiau tokius komentarus eurokomisarė išsakė kilus platesniam susirūpinimui dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų apgręžimo į Baltarusiją teisėtumo.
Nuo rugpjūčio neteisėtai Lietuvos sieną kirtę užsieniečiai yra apgręžiami atgal į Baltarusiją, prieglobsčio prašyti juos nukreipiant į pasienio kontrolės punktus ar ambasadą Minske.
Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, o tai – pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Pareigūnai tvirtina, kad migrantų neišstūmia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją.
Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Aliaksandro Lukašenkos režimą organizuojant migrantų srautus ir vadina tai hibridine ataka.