Jei žiniasklaidoje sklindančios kalbos pasitvirtintų, portalo lrytas.lt žiniomis, Lietuvos piliečiams būtų privaloma likti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ryto darbo dienomis, o savaitgaliais ir švenčių dienomis gali būti imtasi dar drastiškesnių ribojimų – nuo 13 val. dienos iki kitos dienos 6 val. ryto.
Kaip teigiama publikacijoje, žmonių judėjimą kontroliuotų ne tik policijos pareigūnai, bet ir kariuomenė.
Paminėtina, kad komendanto valanda galima tik tuo atveju, jei šalyje bus paskelbta nepaprastoji padėtis.
Jeigu šalyje būtų paskelbta nepaprastoji padėtis
Kaip rašoma Nepaprastosios padėties įstatyme, „sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje priima Seimas, jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai“.
Įstatymas numato:
12 straipsnis. Valstybės valdymo organizavimas nepaprastosios padėties metu:
1. Nepaprastosios padėties metu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje veikia Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytos bei nustatyta tvarka įsteigtos valstybės ir savivaldybių institucijos.
2. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka nepaprastosios padėties metu savivaldybės (savivaldybių) teritorijoje, kur nepaprastoji padėtis įvesta, gali būti įvestas tiesioginis valdymas, taip pat, jei būtina, sudarytos viešosios tvarkos apsaugos komendantūros.
13 straipsnis. Institucijos, užtikrinančios šio įstatymo vykdymą:
Nepaprastosios padėties įstatymo vykdymą tiesiogiai užtikrina ir kontroliuoja šios institucijos:
1) institucija, atsakinga už ekstremalios situacijos ar krizės valdymą;
2) viešosios tvarkos apsaugos komendantūros;
3) savivaldybių administracijų direktoriai.
14 straipsnis. Institucija, atsakinga už ekstremalių situacijų ar krizės valdymą:
1. Įvedus nepaprastąją padėtį, institucija, atsakinga už ekstremalių situacijų ar krizės valdymą, imasi visų reikalingų priemonių nepaprastosios padėties įvedimo tikslui pasiekti. Institucijos, atsakingos už ekstremalių situacijų ar krizės valdymą, veikla apima visą valstybės teritoriją.
2. Institucija, atsakinga už ekstremalių situacijų ar krizės valdymą, nedelsdama imasi šalinti ekstremalios situacijos ar krizės priežastis, organizuoja žmonių ir jų turto apsaugą; iškilus būtinybei, organizuoja gyventojų evakuaciją iš gaivalinių nelaimių, katastrofų ar ginkluotų veiksmų zonos, suteikia kitą reikalingą neatidėliotiną pagalbą. Institucija, atsakinga už ekstremalių situacijų ar krizės valdymą, visais įmanomais būdais stengiasi sušvelninti ekstremalią situaciją ar krizę ir pašalinti jos padarinius.
3. Prireikus institucija, atsakinga už ekstremalių situacijų ar krizės valdymą, nepaprastosios padėties tikslams pasiekti steigia viešosios tvarkos apsaugos komendantūras ir koordinuoja jų veiklą. Prireikus institucija, atsakinga už ekstremalių situacijų ar krizės valdymą, į pagalbą gali pasitelkti ir kitoms valstybės institucijoms pavaldžias tarnybas bei techniką ir joms vadovauti.
17 straipsnis. Kariuomenės ir mobilizacinio rezervo panaudojimas nepaprastosios padėties metu:
1. Nepaprastosios padėties metu prireikus įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti panaudojama Lietuvos kariuomenė ir mobilizacinis rezervas.
Nepaprastosios padėties metu gali būti taikomos šios nepaprastosios priemonės:
28 straipsnis. Nepaprastosios padėties metu taikomos nepaprastosios priemonės:
1) valstybės rezervo naudojimas įstatymų nustatyta tvarka;
2) nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto, taip pat valstybinės reikšmės ir rizikos objektų sustiprinta (ginkluota) apsauga;
3) valstybės sienos apsaugos sustiprinimas arba valstybės sienos priedanga;
4) draudimas išduoti leidimus civilinės apyvartos ginklams įsigyti ir licencijas jais prekiauti, taip pat laikyti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas ar priemones, sprogmenis;
5) transporto priemonių (išskyrus specialios paskirties transporto priemones, šalinančias neigiamus padarinius teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, ir turinčias specialius leidimus) judėjimo apribojimas;
6) komendanto valandos įvedimas;
7) draudimas be specialaus leidimo atvykti į teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, arba pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą;
8) užsieniečių buvimo ir tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją apribojimas, jų priežiūros bei vizų režimo sugriežtinimas;
9) nustatant leidimų tvarką, ne ūkinės veiklos ir privačių suėjimų, į kuriuos susirenka daugiau nei 50 žmonių, ribojimas;
10) transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą;
11) Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo nustatyta tvarka transporto priemonių, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių ar kito turto laikinasis paėmimas arba rekvizicija siekiant užkirsti kelią itin pavojingiems ir sunkiems padariniams arba siekiant juos likviduoti, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui gelbėti. Ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys ir jų dalys, kurie priklauso teisę juos laikyti turintiems asmenims, gali būti laikinai paimami tik tada, kai turima informacijos, kad jie gali būti panaudoti nusikalstamoms veikoms vykdyti;
12) nepaprastosios padėties metu teritorijoje įvedamas medicininis ar veterinarinis karantinas;
13) laikinas gyventojų perkėlimas (evakuacija) iš nepaprastosios padėties teritorijos;
14) ypatingas maisto produktų bei kitų būtiniausių prekių paskirstymas (tiekimas) nepaprastosios padėties teritorijoje esantiems arba evakuotiems gyventojams;
15) jei būtina, laikinas įmonių, kitų juridinių asmenų darbo režimo pakeitimas, jų ūkinės veiklos pertvarkymas gelbėjimo ir atstatymo darbams atlikti. Už šiuos darbus gali būti atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka;
16) asmenų sulaikymas įstatymų nustatyta tvarka, siekiant užkirsti žmonių užkrečiamųjų ligų plitimą, šių asmenų hospitalizavimas ir izoliavimas bei gydymas. Ligonių ir asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį su sergančiu asmeniu, ligos sukėlėjo nešiotoju ar sukėlėjus perduodančiais veiksniais, bei sukėlėjų nešiotojų priverstinio hospitalizavimo, izoliavimo ir gydymo ypatumus nustato įstatymai;
17) gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų maksimalių didmeninių ir (ar) mažmeninių kainų bei šių prekių kitų pardavimo ar teikimo būtinų apribojimų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.
Penktadienį gavus įgaliojimus veikti ir prisiekus I. Šimonytės vadovaujamai Vyriausybei, pati premjerė sakė, kad pirmiausia susitiks su sveikatos apsaugos ekspertais pasitarti dėl pandemijos valdymo. Ji neslėpė, kad nauji karantino ribojimai gali įsigalioti dar šį savaitgalį.
A. Dulkys: esame ties nepaprastosios situacijos riba
Klausiamas, ar šalyje bus svarstoma įvesti nepaprastąją padėtį, kuri leistų priimti griežčiausius ribojimus, naujasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys penktadienį tikino, kad tai būtų pats blogiausias scenarijus, prie kurio yra artėjama.
„Negaliu atsakyti į šitą klausimą. Tik noriu pasakyti, kad jeigu mes padalintumėme visą eigą į keturis scenarijus, ką jus minite, jau yra ketvirtas, pats blogiausias scenarijus. Tai mes jau esame ant ribos“, – kalbėjo būsimasis ministras.
A. Dulkys taip pat užsiminė, kad paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė po Vyriausybės priesaikos penktadienio popietę žada skubiai sukviesti ekspertus tartis dėl tolesnio situacijos valdymo, o po jo turėtų apsispręsti ir dėl pirmojo Vyriausybės posėdžio, jame kabinetas „priims sprendimus, kurie mums reikalingi šiam mano pasakytam tikslui pasiekti“.
„Stengsimės dirbti ne dienomis, o valandomis. Mano žiniomis, dar šiandien ministrė pirmininkė inicijuos (...) posėdį su ekspertais, kur bus labai platus ekspertų ratas, įtraukiantis ne tik medikų bendruomenes, bet ir švietimo, verslo, kitų žmonių“, – tvirtino A. Dulkys.
Paskirtasis ministras sakė, kad konkretūs tolesni veiksmai bus aptarti su ekspertais, ir įvardijo, jog bus kalbama apie mažiausiai penkias pagrindines sritis.
„Vienas yra dalykas, susijęs tiesiogiai su karantinu ir žmonių judėjimu, matyt, diskutuosime šiais klausimais. Kitas dalykas – tai vakcinacijos visi reikalai, kas mums labai svarbu šitai problemai išspręsti. Trečias dalykas – matome, kad yra grėsminga situacija gydymo įstaigose, ir reikia spręsti lovų skaičių, pasiskirstymą, darbo organizavimą“, – tvirtino A. Dulkys.
Anot jo, taip pat bus diskutuojama apie galimus sprendimus socialinės globos įstaigose bei apie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro procesų, darbo organizavimo peržiūrėjimą, galimus tolesnius ribojimus prekybos vietose.
Sprendimus dėl švietimo ir ugdymo įstaigų A. Dulkys žada vėliau, konsultuojantis ne tik su sveikatos, bet ir su švietimo ekspertais.