„My name is Mr Dalvin Brown skyriai vadybininkas NatWest banko Jungtinė Karalystė, aš čia prašyti Jūsų griežtai pasitikėjimą gerą verslo sandoris yra susijęs su didelę pinigų sumą iš mirusio užsienio klientų Vėla p. Thompson Morrison; mirė kartu su jo šeimos avia bilietai Aliaskos avialinijos Skrydis 261 kuri sudaužė 31 sausio 2000“, - pusiau lietuviškai, pusiau angliškai rašoma viename tokių laiškų.
Toliau išdėstomos sandorio detalės ir pažadama, kad 40 proc. įvykdžius sandorį gautos sumos atiteks laiško gavėjui.
Panaudojus automatinio vertimo programą lietuvių kalba parašytuose elektroniniuose laiškuose dažniausiai siūlomi verslo sandoriai, pranešama apie gautą palikimą ar laimėjimą loterijoje. Dažnai atsakant į laišką prašoma nurodyti asmens duomenis – adresą, telefono numerį ir panašiai, liepiama atlikti kitus veiksmus.
Pataria įsitikinti, ar užsienyje tikrai yra giminių
„Čia vienareikšmiškai yra sukčiavimas, noras sukčiavimo, apgaulės būdu įgyti svetimą turtą. Reikia saugotis ir žiūrėti, su kuo susirašinėji, kam rašai, paklausti tėvų, giminių, ar galimi giminaičiai užsienyje. Realiai jeigu kas kokį palikimą ir gauna, tai sprendžiama ne elektroniniais laiškais, o per oficialias valstybės institucijas“, - DELFI sakė Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis.
Pasak T. Ulpio, laikas nuo laiko policija gauna pareiškimus iš žmonių, dėl tokių sukčiavimo atvejų praradusių pinigus. „Anksčiau siuntinėdavo laiškus, faksus, dabar siunčiami elektroniniai laiškai. Kaip ir kiekvienoje šalyje, taip ir Lietuvoje pasitaiko patikinčių ir įsitraukiančių į sukčiavimo dalykus, dėl ko paskui nukenčiama“, - aiškina pašnekovas.
T.Ulpis pastebi, kad išgirdę apie galimą praturtėjimą žmonės dažnai nesusimąsto ir daro, kas laiške liepiama. Nuo sukčių nukentėjęs žmogus turi kreiptis į policiją, kuri pradeda tyrimą. Nustatyti, iš kokios šalies ir iš kokio serverio laiškas siųstas, galima, tačiau teisinės pagalbos kreipusis į užsienio šalis, procesas gali ilgai užtrukti.
Lietuvių kalba “užkabina“ labiau
„Žmonės patiklesni, jei laiškus gauna savo kalba. Didesnė tikimybė, kad tuomet jie „užkibs“. Juk kai buvo lietuviškas „Skype“ virusas „Sandra“, žmonės, gavę žinutes lietuvių kalba, buvo labiau pažeidžiami, mažiau galvojo, kad gali būti kažkas negerai“, - sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Komunikacijų ir ryšių grupės vedėjas Mindaugas Štaras.
Pasak M. Štaro, tokie laiškai yra sukčiavimas, kabliukai, kad žmogus atsakytų į laišką, kažkur pasijungtų ir atliktų nurodytus veiksmus. Gali būti, kad atsakęs į panašaus turinio laišką, „spamo“ gausi penkiskart daugiau.
M. Štaras aiškina, kad tokių laiškų gavimas priklauso nuo pašto sistemose įdiegtų filtrų. Pavyzdžiui, VGTU kaip „spamas“ nufiltruojama apie 90 proc. visų atėjusių laiškų. Pašnekovas pastebi, kad dažnai siuntinėjamuose elektroniniuose laiškuose siūlomi mokymai. „Tai yra ir reklama, nes tie mokymai gali iš tiesų vykti. Užsienyje yra kompanijų, kurios teikia spamo platinimo paslaugas. Tai – viena iš reklamos formų“, - aiškino M. Štaras.