aA
Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad socialinės paramos sistema Lietuvoje daugeliu atvejų neužtikrina minimalių vartojimo poreikių jos gavėjams, neišnaudojamos galimybės asmenims įgalinti, o informavimo priemonės stokoja paprastumo, aiškumo, todėl gyventojams gali būti sudėtinga pasinaudoti visomis paramos galimybėmis.
Žiaurūs skaičiai: socialinės paramos situacija Lietuvoje yra kritinė
© DELFI / Domantas Pipas

„Socialinės paramos sistema itin svarbi mažinant skurdą ir pajamų nelygybę. Būtina siekti, kad sistema būtų prieinama visiems, skatinanti įsitraukti į darbo rinką, t.y. įgalinanti ir užtikrinanti bent minimalius vartojimo poreikius“, – sakė Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Mindaugas Macijauskas trečiadienį Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vykstančioje trečiojoje kasmetinėje tarptautinėje valstybės tvarios plėtros konferencijoje „Signals 2019“.

EBPO einantis ekonomisto pareigas Nicolas Woloszko konferencijoje teigė, kad įtraukusis augimas EBPO šalyse yra tapęs vienu pagrindinių politikos tikslų, kuriuos pasiekti reikia visos Vyriausybės įsitraukimo: perskirstymo, darbo rinkos ir prekybos reguliavimo, būsto politikos nustatymo. Daugiausia dėmesio ekspertas skyrė svarbiausiam politikos poveikiui, kurį daro EBPO tyrimai pajamų ir turto nelygybės srityje.

Ekonomikos augimas šalims nėra toks svarbus, jeigu augant ekonomikai didėja socialinė nelygybė ir atskirtis. Kaip užtikrinti gerovę visiems? Kokie socialinės politikos įrankiai tai garantuoja? Kokių pokyčių reikia, kad pajamų nelygybė Lietuvoje mažėtų? Ar veiksminga yra Lietuvos socialinė sistema ir jos taikomos paramos priemonės?

Statistikos departamento duomenimis, 1,25 proc. Lietuvos gyventojų 2017 m. gyveno žemiau pasaulinio skurdo ribos. Lietuvoje skurdo rizikos lygis – 345 Eur pajamų, absoliutaus skurdo – 245 Eur. 2018 metų duomenimis, skurdo rizikos lygis iki socialinių išmokų (išskyrus pensijas) siekė 29,7 proc., absoliutus skurdo lygis iki socialinių išmokų – 16,8 proc.

2018 metais 271 mln. eurų buvo panaudota socialinėms pašalpoms ir paslaugoms. 71 200 asmenų gavo socialines pašalpas, kuriomis skurdo lygis sumažintas 6,8 proc. – iki 11,1 proc.

Pasak šiuos faktus pateikusio Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo M. Macijausko, Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad Lietuvoje yra asmenų, kurie neįtraukiami į socialinę sistemą, nors parama jiems priklauso. „Kiek žmonių nepasiima jiems priklausančios paramos – niekas nevertina ir jų skaičiaus nežino“, – sakė jis.

Informacija apie galimybę gauti socialinę paramą jos stokojantiems gyventojams ne visada laiku atnaujinama ir pateikiama suprantamai. „Ir nors skurstančių žmonių ieškoma, paieškos pavienės“, – pasigedo sistemos tvarumo M. Macijauskas. Pasak jo, remiami tie, kurie patys prašo paramos.

Jo teigimu, socialinė parama turi skatinti asmenis integruotis į visuomenę ir galinčius dirbti – grįžti į darbo rinką. „Todėl paramos priemonės turi būti parinktos individualiai ir būtų taikomos tiems, kam jų reikia, ir tada, kada reikia“, – akcentavo jis. Bet asmenys tampa priklausomi nuo paramos – gauna ją metų metus, bet jų padėtis, gyvenimo sąlygos nesikeičia.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas priminė, kad Lietuvoje per mažai taikomos kitos socialinės paramos formos – lengvatos ir paslaugos, jos nederinamos tarpusavyje, nefiksuojami individualūs asmenų poreikiai, pagaliau – besikreipiančiam žmogui paramos išmoka skiriama „aklai“.

„Nevertinama, ar skiriamos socialinės paramos formos užtikrina žmogui minimalius vartojimo poreikius“, - aiškino. M. Macijauskas.

Pasak jo, socialinės paramos sistema turi užtikrinti remiamiems asmenims minimalų vartojimo poreikių lygį. Bet konferencijos dalyviams pateikti skaičiai rodo, kad tik 14 proc. asmenų (šeimų / namų ūkių) gavus socialinę paramą buvo užtikrinti minimalūs poreikiai, tik 3 procentams vienišų asmenų ir 56 proc. – tris ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms.

Kaip teigė M. Macijauskas, socialinių pervedimų įtaka skurdo ir socialinės atskirties mažinimui Lietuvoje yra kritinė, nors priemonių imamasi.

„Socialinių pervedimų įtaka vaikų skurdo mažinimui yra mažesnė už ES vidurkį, o pensinio amžiaus asmenims – kritinė ir dar mažėja“, – konstatavo jis ir pabrėžė, kad socialinės išmokos yra žemiau EBPO vidurkio ir jos nepadeda kovoti su skurdu. Tuo metu socialinės paramos, skiriamos ilgalaikiams bedarbiams, efektyvumas yra silpnas.

„Kiekvienas pakankamai lėšų neturintis asmuo turi teisę gauti tinkamo dydžio minimalias pajamas, kurios visais gyvenimo etapais užtikrintų orų gyvenimą, ir turėti realią galimybę gauti tam reikalingų prekių ir paslaugų, o tais atvejais, kai asmenys gali dirbti, minimalių pajamų mokėjimas turėtų būti derinamas su paskatomis vėl integruotis į darbo rinką“, – Europos socialinių teisių principus citavo M. Macijauskas.

„Išspręsti socialinės gerovės rebusą nėra lengva. Bet turime sukurti tokią socialinės paramos sistemą, kuri visus pamatytų ir įvertintų“, - ragino M. Macijauskas.

Konferencijos „Signals“ dalyviai ir ekspertai narsto „socialinės gerovės rebusą“. Diskutuojama apie socialinės politikos priemonių veiksmingumą mažinant pajamų nelygybę, socialinės paramos taiklumą, socialinio dialogo vaidmenį, socialinio verslo galimybes.

Suomijos generalinė auditorė Tytti Yli-Viikari pristatė Suomijos viešosios politikos priemones, kurios skirtos socialinei gerovei ir pajamų paskirstymui. „Pastarojo meto valstybiniai auditai pabrėžia struktūrinius iššūkius, susijusius su dideliais demografiniais pokyčiais, ir Suomijos viešųjų finansų tvarumo atotrūkį“, - pripažino ekspertė.

Sveikatos ir socialinės apsaugos srities nepriklausoma konsultantė, Sario universiteto garbės profesorė Jo Pritchard akcentavo, kad įvairios politikos kryptys Jungtinėje Karalystėje, pavyzdžiui, universalių kredito sistemų įvedima, lėmė daugelio sričių pokyčius. Ji kalbėjo apie socialines įmones, kurios pelną naudoja socialinei gerovei kurti, ir pristatydama jų veiklos efektyvumą pateikė keletą praktinių pavyzdžių.

Konferencijoje „Signals 2019“ dalyvauja ir diskutuoja viešojo sektoriaus institucijų vadovai, verslo ir akademinės visuomenės lyderiai, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Europos Komisijos atstovai ir kiti ekspertai. Po pranešimų diskusijose ieškoma pokyčių įgyvendinimo sprendimų, dalijamasi gerąja Lietuvos patirtimi.

Valstybės kontrolė konferenciją rengia kartu su INTOSAI (Tarptautine aukščiausiųjų audito institucijų organizacija), Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu ir Britų Taryba.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(49 žmonės įvertino)
4.1224

Top naujienos

Savaitgalį Vilniuje praūžęs neblaivių nepilnamečių vakarėlis nesibaigs ramiai: pareigūnai aiškinasi detales (116)

Penktadienio vakarą Vilniaus centre jaunuoliai surengė audringą vakarėlį, kuriame su alkoholio...

Ruduo tęsiasi: apie žiemą primins vos kelios snaigės su lietumi (6)

Vakar dieną per Lietuvą su stipriais vakarų vėjais persirito šilumos banga. Temperatūra daug kur...

Rojus, kuriame atostogauja egzotikos trokštantys lietuviai, – pavojingiausia šalis žemėje (38)

Atostogų kelionės šiuo metu ypač populiarios, jas dažnai renkasi šeimos ar draugų kompanijos....

Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio diagnozę kasmet išgirsta šimtai moterų: kaip išvengti šios mirtinos ligos gydytojos atsako į skaitytojų klausimus (84)

Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai atliko pirmą išsamų prevencinės programos dėl gimdos...

Premjero patarėjas dėl Narkevičiaus skandalo: aš pasakysiu, ko galbūt neturėčiau (365)

Premjeras pirmadienį interviu DELFI pareiškė, kad diskusijų dėl susisiekimo ministro Jaroslavo...

„Regitra“ įvardijo 5 būsimų vairuotojų prasimanymus, kuriais nereikėtų tikėti (86)

Mitų netrūksta kiekvienoje srityje. Su jais susiduria ir „ Regitra “, kurioje retas nėra...

Kartumą burnoje pajutęs Jasikevičius baksnojo į protokolą: čia trenerio nereikia (23)

„Džiugu, kad kai kurie žaidėjai labai užsivedę. Kitus man labai sunkiai sekasi „užkurti“...

Ką sugalvojo Putinas? Ekspertai – apie realiausią scenarijų (276)

Nuo pat tos akimirkos, kai Rusijos prezidentas kreipėsi į Federalinę Asamblėją ir atsistatydino...

6 pavyzdžiai, kaip reguliarus seksas gerina jūsų sveikatą (66)

Naujas tyrimas rodo – reguliarus seksas saugo nuo ankstyvos menopauzės. Apskritai nemažai...