„Kiekvienas toks naujas atvejis, pasirodęs žiniasklaidoje, gąsdina normalias, gražiai vaikus auginančias šeimas. Kyla panika, nesusipratimas ir apskritai nepasitikėjimas norvegiška sistema, valstybės institucijomis. Man yra baisiausia, kad šeimos, kurioms reikės psichologo pagalbos, ar reikės pasisakyti gydytojui, jie tiesiog bijos tai daryti ir kenks sau, bijos iškelti problemas ir jas spręsti. Jos užsisklęs savyje, o tai yra psichologiškai labai blogai, nes emigravę žmonės ir taip turi didžiulį psichologinį krūvį“, - BNS sakė L.Baltrukonienė.
Jos teigimu, septynmečio Gabrieliaus B. mama pati kreipėsi į gydytojus dėl berniukui iškilusių sveikatos problemų, siekė vaiku rūpintis, tačiau sulaukė sankcijų.
„Antras klausimas - kai jau tarnybos nusprendė, kad motina nepajėgi pasirūpinti vaiku, ir žinojo, kad yra močiutė Lietuvoje, kuri paimtų vaiką ir galėtų juo rūpintis, pati užauginusi ne vieną vaiką, kodėl jis atiduodamas svetimai, kitos tautybės šeimai? Jie sako, kad jie neturi lietuvių globėjų šeimų - taip, galbūt tai yra tiesa. Bet jie neperduoda vaiko į Lietuvą, net jei yra giminaičių, kurie būtų linkę priimti vaiką. Motyvų dėl to nepateikiama. Tiesiog nėra jokių paaiškinimų, atsitveriama tylos siena“, - sakė L.Baltrukonienė.
Pasak jos, šiuo metu Norvegijoje yra apie 20 šeimų, kurios yra stebimos vaiko teisių tarnybos „Barnevernet“. Tokiais atvejais dalis šeimų tiesiog išvyksta iš Norvegijos, kol joms dar nespėjama apriboti teisių į vaikų globą. Tačiau, L.Baltrukonienės žiniomis, yra užfiksuoti jau keturi atvejai, kai tai padaryta jau po teisių apribojimo.
„Yra jau, man atrodo, trys atvejai, apie kuriuos šnekama - čia yra trečiasis atvejis. Ir dar yra ketvirta mama, kuri per Lenkiją vaiką išsivežė“, - nurodė pašnekovė.
L.Baltrukonienė taip pat kaltino „Barnevernet“ nesilaikant savo deklaracijų, jog iki paskutiniųjų stengiamasi išsaugoti šeimą - pasak jos, nueinama „paprastesniu, brangesniu ir greitesniu keliu“, paimant vaiką.
„Tie vaiko teisių tarnybos atstovai, darbuotojai gali būti jauni žmonės, kurie galbūt net savo vaikų neturi. Ir jie sprendžia likimą žmonių, apie kurių gyvenimą nusimano iš tikrųjų labai labai mažai. Ir nėra jokios institucijos, su kuria bendradarbiautų vaiko teisių tarnyba, paimtų juos kaip mediatorius, psichologus, kaip kažką, kas galėtų sureguliuoti tą susišnekėjimą. Lieka vienas žmogus prieš sistemą - jis visada praloš prieš sistemą“, - pripažino L.Baltrukonienė.
Anot jos, lietuviai nėra unikalūs - su šiomis problemomis susiduria ne tik emigrantai iš Rytų Europos, bet ir patys norvegai. Lietuvė neslėpė, kad socialiniuose tinkluose gausu istorijų, kai minėta tarnyba ir padeda šeimoms bei netgi teikia finansinę pagalbą vienam ar abiems tėvams laikinai neturint darbo.
Vis dėlto lietuviams, pasak L.Baltrukonienės, problemas dėl vaikų priežiūros spręsti neretai trukdo ir kalbos barjeras, jie ne visada žino, kad turi teisę į vertėją, gali kreiptis į Lietuvos ambasadą, kurios darbuotojai paprastai gali padėti kartu dalyvaudami pokalbyje su tarnybomis.
Bendruomenės atstovė pasigedo aktyvumo iš diplomatinių tarnybų, kurios iki šiol esą veikė nepakankamai efektyviai gindamos Lietuvos piliečių teises ir iš dalies dėl to esą kildavo panašių konfliktinių situacijų.
„Iki šiol tai buvo daroma nepakankamai aktyviai. Dabar bent jau matau - vakar parašiau laišką ir gavau turbūt po pusvalandžio atsakymą: atvykite, pasikalbėsime, ieškosime sprendimų kartu. Tai yra bent jau ne tyla, tai yra noras veikti. Jie bent jau nenusisuka ir į tas problemas pradeda kreipti dėmesį. Dar lapkričio mėnesį, kai buvau Vilniuje, sakiau: supraskite, kad žmonės yra palikti, jie yra desperacijoje (...) ir jei nebus psichologinės, socialinės, teisinės, visos kitos pagalbos, jie pradės imtis desperatiškų žingsnių. Nes kai žmogus yra įvarytas į kampą, jis neturi iš ko rinktis“, - sakė ji.
Antradienį Lietuvos ambasadorė Norvegijoje Izolda Bričkovskienė gavo Norvegijos Užsienio reikalų ministerijos patikinimą, kad artimiausiu metu bus stengiamasi informuoti Lietuvą apie septynmečio Gabrieliaus B. buvimo vietą. Šiuo metu oficialaus patvirtinimo, kur jis yra, Norvegija nepateikė motyvuodama įstatymų numatytais konfidencialumo principais dėl vaiko gerovės. Taip pat išsiųstas kreipimasis į vaiko teisių tarnybos teritorinį skyrių dėl galimybės aptarti situaciją bei susitikti su pačiu vaiku.
Švedijos URM Lietuvą informavo, kad berniukas buvo gabenamas per šią šalį ir sausio 28 dieną buvo grąžintas į Norvegiją. Lietuva apie tai nebuvo nedelsiant informuota remiantis 1963 metų Vienos konvencija, nurodė Švedijos URM.