Bielinis: Nausėda, kaip ir kiti prezidentai, paliktas vienišas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog pirmieji G. Nausėdos metai prezidento poste buvo mokymosi laikotarpis.
„Pažvelgus į šiuos metus nuo pat kadencijos pradžios kažkokių išskirtinių veiklų mes, ko gero, ir neaptiksime. Buvo pakankamai ramus laikotarpis tam, kad atsirastų kažkokios problemos buvo reikalingas sukrėtimas. Ir tai davė mums pandemija, karas Ukrainoje. Čia atsirado realios problemos ir realūs įvykiai. O pirmieji metai buvo mokymosi meto.
Prezidentas atėjo, kaip žinia, ne iš politikos lauko. Todėl jam reikėjo priprasti prie politinio elgesio, politinės sistemos funkcionavimo iš vidaus. Ir išmokti taip, kad būtų suprastas, išgirstas ir su juo bendradarbiautų“, – kalbėjo L. Bielinis.
Politologas įvardijo ir G. Nausėdos problemą – „buvo paliktas vienišas“.
„Seimas, kuris yra pagrindinė politinė jėga mūsų valstybėje, tiek valdančiųjų, tiek opozicijos gretose į jį žvelgė su distancija“, – pabrėžė jis.
VDU profesorius L. Bielinis teigė, jog ši problema – ne tik G. Nausėdos.
„Iš esmės visi Seimai į prezidentą žvelgė kaip į tą objektą, kuris turi paklusti Seimo valiai vienaip ar kitaip – bendradarbiauti su Seimu. Bet ne diktuoti Seimui. Tas kuris drįsta diktuoti, tampa arba atrodo pavojingu, jam atrandama politinis instrumentas izoliuojantis jį“, – teigė politologas.
L. Bielinis laidoje pateikė ir pavyzdį – antroji kadenciją baigusio šalies vadovo Algirdo Brazausko kadencijos dalis.
„Jis buvo faktiškai izoliuotas, nes valdantieji buvo jo politiniai priešininkai“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi politologas L. Bielinis.
Politologas teigė, jog prezidentas yra politinių procesų moderatorius.
„Prezidentas galbūt negali daryti esminio, galutinio sprendimo, bet gali daryti įtaką sprendimams, ginčams. Ir turi tai daryti vadovaudamasis savo autoritetu, savo politinėmis jėgomis, į kurias jis gali atsiremti. Vadovaudamasis ir viešąja nuomone, kuri šiandien prezidentui G. Nausėdai yra palanki. Visi šie instrumentai leidžia prezidentui moderuoti (diskusijas, aut. p.), o nedaryti esminių sprendimų ir versti kitus juos vykdyti“, – pabrėžė laidos pašnekovas L. Bielinis.
Gyrė pasiekimus užsienio politikoje
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Virgis Valentinavičius kaip svarbiausią G. Nausėdos pasiekimą per trejus metus išskyrė užsienio politiką ir prezidento vaidmenį joje, prasidėjus karui Ukrainoje.
„Čia prezidentas G. Nausėda pakilo į jam naują lygį. Jis pradėjo labai atsakingai ir produktyviai atstovauti bendrą Lietuvos poziciją visais klausimais, susijusiais su Ukraina. Ir būtent dėl užsienio politikos mano bendras trejų metų vertinimas – pastarasis pusmetis buvo ženkliai geresnis, nei prieš tai buvę du su pusę metų“, – tikino jis.
O kalbėdamas apie laikotarpį iki Rusijos sukelto karo Ukrainoje, V. Valentinavičius teigė, jog tuo metu šalies vadovas „menkai galėjo moderuoti“.
„Kadangi jam stokojo prezidentiškumo, suprantant jį kaip pakilimą virš partinių rietenų. Čia nesutikčiau su kolega L. Bieliniu, kad Seimas jį paliko viena. Manau, kad prezidentas G. Nausėda save izoliavo, kadangi įsivėlė į partinius ginčus ir faktiškai palaikė vieną pusę – opozicijos pusę“, – tikino politologas.
Veliasi į politines kovas
Vienos politinės pusės palaikymo pavyzdžiui, anot MRU politologo V. Valentinavičiaus, buvo G. Nauėdos pozicija šeimos, mažumų teisių klausimais.
„Prisimename laiką, kai prezidentas palaikė Šeimų maršą ir reiškė ganėtinai radikalias pozicijas. Užimant Ramūnui Karbauskiui artimą poziciją su valdančiaisiais rasti bendrą kalbą iš tikrųjų labai sunku“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė politologas V. Valentinavičius.
Laidos pašnekovas V. Valentinavičius tikino, jog paskutinius metus „tokio užsiangaživimo vienai pusei požymių mažėja“.
„Galbūt dėl to, kad pats Šeimos sąjūdis darosi visiškai menka ir nereikšminga jėga, galbūt todėl, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir R. Karbauskio reitingai kritiškai krenta, jam užimant labai marginalias pozicijas. Bet tas nesugebėjimas pakilti aukščiau barnių vis dar kartais pasireiškia“, – kalbėjo MRU politologas.
Anot V. Valentinavičiaus, paskutinis toks pavyzdys – opozicijos sprendimas palikti Seimo posėdžių salę. Tada savo pasisakymu G. Nausėda stojo į opozicijos pusę. V. Valentinavičiaus teigimu, jis neįsivaizduoja, jog tokį komentarą galėjo pasakyti kadenciją baigę šalies vadovai: Valdas Adamkus ar Dalia Grybauskaitė.
„Kai prezidentai yra aukščiau – tada jie ir gali moderuoti. Jie negali teisėjauti krepšinio rungtynėse, jei palaiko vieną iš komandų“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ dalijosi politologas V. Valentinavičius.
VDU politologas L. Bielinis taip pat sutiko, jog prezidentas G. Nausėda savo pozicijos neslepia – ji matoma.
„Ir tai galbūt suteikia šansą jį kritikuoti, įvardinant jį vienos ar kitos pusės palaikytoju. (…) Manau, kad reikšdamas savo nuomonę prezidentas klaidos nedaro. Jis tokiu būdu atsiskleidžia kaip turintis politinių, vertybinių orientacijų“, – teigė L. Bielinis.
Politologas kalbėjo, jog šalies vadovas neturėtų būti įtrauktas į politines kovas, jis turi pabrėžti savo neutralumą ir buvimą virš politinio lauko.
„Šiuo atveju prezidentas, reikšdamas savo poziciją, yra įtraukiamas į tas aistras. Ir mes matome prezidentą, kurį vieni palaiko, kiti – ne. Ir ne todėl, kad už jį balsuotų ar ne. O todėl, kad jis toje situacijoje kažkam yra naudingas“, – svarstė VDU politologas L. Bielinis.
Kas yra gerovės valstybė?
MRU politologas V. Valentinavičius teigė, jog trejus metus štai, kas jam tapo aišku apie gerovės valstybę.
„Man asmeniškai aišku – tai propagandinė platforma, kuri gimė per prezidento rinkimų kampaniją. Ir ji dabar yra tęsiama ruošiantis kitiems rinkimams. Nes socialiniai klausimai yra ne prezidento klausimai, o Vyriausybės. Taip sakant, prezidentas ir jo komanda pasirūpina, kad ta tema būtų nuolat masažuojama – tiek iš Prezidentūros pusės, bet visą realų darbą daro Vyriausybė“, – savo poziciją dėstė MRU politologas V. Valentinavičius.
Politologas ragino šalies vadovą susitelkti į tą sritį, kuri jam paskutiniu metu sekasi – užsienio politika ir saugumo klausimai.
„O gerovės valstybė yra visada nuogas, jokiais figos lapeliais nepridengtas rinkinys“, – tikino V. Valentinavičius.
VDU politologas L. Bielinis laidoje ragino suvokti, kad gerovės valstybės nekuria atskira politinė jėga ar institucija.
„Tai yra visos visuomenės ir visos valstybės pastangų rezultatas. Tiesiog tai yra tam tikras ideologinis simbolis, tam tikras siekinys, kuris turi savo kriterijus. Ir tą siekinį turi realizuoti visi. Prezidentui G. Nausėdai, ypač kadencijos pradžioje, visiškai nesisekė sumoderuoti veiklos dėl šito visų siekinio. Ir gavosi taip, kad prezidentas apie tai kalba, o procesai vyksta savaime“, – teigė VDU politologas L. Bielinis.
Ir iššūkį mes Grybauskaitė?
VDU politologas L. Bielinis laidoje teigė, jog jei prezidentas G. Nausėda nuspręs siekti antrosios kadencijos, jo reitingai ir rimtų kandidatų į šią vietą nepaskelbimas demonstruoja, kad jis gali laimėti.
„Kas bus per šiuos dvejus metus, mes tikrai nežinome, bet tą pamatysime. Galbūt atsiras kažkokie jungtiniai kandidatai, arba ryškios asmenybės, kurios bus išviešinti. Ir mes tada pamatysime realus konkurentus.
Šiai dienai jam konkurentais gali būti jau (prezidento rinkimuose, aut. p.) kandidatavę politikai, bus dar kandidatų nuo LSDP, konservatorių, liberalų, valstiečių. Mes matome, kad politinės partijos dalyvaus ir kels savo kandidatus“, – prognozavo politologas L. Bielinis.
VDU politologas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog G. Nausėdai šiuo metu yra parankiau neatstovauti jokios politinės jėgos.
„Būtent deklaruoti, kad jis yra visuomenės renkamas, visų renkamas – ir iš kairės, ir iš dešinės, taip remiantis palankumu iš visų pusių, naudojantis savo reitingais iškovoti tokia pergalę, o ne parama“, – kalbėjo jis.
Jo teigimu, jei prezidento rinkimuose sugalvotų dalyvauti kadenciją baigusi šalies vadovė D. Grybauskaitė, tai būtų „įdomi rinkiminė intriga“.
„Nors aš abejoju dėl D. Grybauskaitės dalyvavimo rinkimuose, bet tai jau mano asmeninė nuomonė. Manau, kad D. Grybauskaitė pagal savo asmeninį portretą yra jau realizavusi šitą projektą. (…) Ir turime suvokti, kad D. Grybauskaitė iš dalies praranda tą palaikymą politinėse jėgose. Partijos jau turi savo kandidatus, ruošiasi turėti ir visuomenė, stipriai palaikydama G. Nausėdą, reitingas D. Grybauskaitei suteikiamas labiau inertiškas, žvelgiant į ją kaip į alternatyvą prezidentui“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ tikino politologas L. Bielinis.
