Apie dabartines COVID-19 infekcijos tendencijas V. Zemlys-Balevičius pirmadienį kalbėjo laidoje „Delfi rytas“.
„Dabartiniai skaičiai krenta labai gražiai ir tikrai galima džiaugtis. Klausimas dabar, kada jie sustos. (…) Šiek tiek matosi kai kuriose savivaldybėse lėtėjimo ženklai, tačiau tikėkimės, kad išsilaikys. Dar po poros savaičių tokio kritimo mes atsidursime labai geroje situacijoje“, – sakė mokslininkas.
Vadinamojoje juodojoje zonoje iš visų savivaldybių kol kas lieka Molėtai. Ten, pasak V. Zemlio-Balevičiaus, situaciją padėtų sekti didesnės testavimo apimtys.
„Molėtuose, jeigu pasižiūrėsime, testavimas yra pakankamai žemo lygio. Vilnius 100 tūkst. gyventojų testuoja beveik trigubai daugiau. Man labai keista, kodėl, esant tokiai situacijai, tas testavimas nepadidinamas.
Tai būtų natūrali priemonė, kuri padėtų nustatyti sergančiuosius ir sugaudyti. Tikėkimės, kad tai yra nepakankamo testavimo priežastis, o ne, kaip buvo per antrą bangą, kad čia jau kažkur pasidėjo didesnis plitimas“, – kalbėjo duomenų mokslininkas.
Ligoninėse situacija, anot jo, yra gera, o pacientų skaičiai „banguoja“ nedaug
„Ligoninėse situacija yra gera, ten (pacientų skaičiai – aut.p.) nukrito, nors Vilniuje kažkodėl sustojo kritimas ir paskutinėmis dienomis šiek tiek ligonių skaičius pakilo, bet, kadangi tai yra variacija, tai galime nurašyti, kad pabangavo skaičiai. Trendas yra labai geras“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Mokslininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad tokią tendenciją būtina ne tik išlaikyti, bet dar ir pagerinti – kad ligonių skaičiaus kreivei krentant, ji staiga vėl nešoktų aukštyn.
„Bendras ligonių skaičius nukrito žemiau 500 – tai žemiausias šiais metais. Čia yra geri ženklai, bet parodo, jog tas lovas reikia laikyti ir epidemija dar turi savo kainą. Reikia palaukti, bet jei atvejai nukris iki žemo skaičiaus, ligoninės išsivalys ir nebeateis naujų ligonių. Rusenimas, kuris buvo per pirmą bangą, – buvo sustojęs ir po to pradėjo vėl generuoti naujus ligonius. Svarbu, kad mes numuštume iki tokio lygio, kad nebesusigeneruotų naujų ligonių“, – pabrėžė ekspertas.
Indiška atmaina privertė keisti strategiją: būtina visomis priemonėmis skatinti vakcinaciją
V. Zemlio-Balevičiaus teigimu, nerimą pasaulyje keliančiai indiškai atmainai kelią užkerta dviem dozėmis vakcinuota žmonių populiacija.
„Mes turime vakciną ir čia yra ypatingai svarbu – su indiška atmaina pasikeitė situaciją. Anksčiau buvo strategija, kad gali vakcinuoti viena vakcina, nes vienos vakcinos apsaugos užteko tam, kad suvaldytume, tai su indiška atmaina, deja, vienos vakcinos dozės neužtenka. Mes paaukojome suvaldymą, bet dabar turime geresnę situaciją pasiruošimui prieš tą indišką atmainą“, – pažymėjo mokslininkas.
Kol kas indiškoji atmaina Lietuvoje nėra fiksuota. Tam, anot V. Zemlio-Balevičiaus, turime dar kokį mėnesį.
„Vienintelė apsauga yra du skiepai. Dėl to reikia labai paspartinti skiepijimą, kad visi žmonės susiskiepytų. Dabar kaip tik mes gauname ženkliai daugiau „Pfizer“ vakcinų. „Pfizer“ kaip ir laimėjo konkurencinę kovą, Lietuvoje kitos vakcinos nėra tokios populiarios. Mes galime skiepyti, o „Pfizer“ yra gerai tuo, kad dvi dozes galima gauti per tris savaites. Reikia skatinti, kad visi skiepytųsi“, – pabrėžė duomenų mokslininkas.
Jei rudenį norime gyventi be karantino, taip pat akcentavo jis, be daugumos gyventojų pasiskiepijimo to pasiekti nepavyks.
„Kaip mes pasiruošime vasarą, taip mes matysime, kas bus rudenį. Dabar, ką mums reikia ruoštis, tai šalia atostogų reikia pasiskiepyti. Jeigu į rudenį mes ateisime 70 proc. pilna doze pasiskiepyje, tai, jei neatsiras kokia pikta atmaina, prieš kurią visos dabartinės vakcinos turi ženkliai mažesnę apsaugą, tai (…) tada neturėtume turėti jokių problemų“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Vakcinacija, anot jo, itin svarbus faktorius apsaugant tiek senjorus, tiek vaikus, kurie, kaip paaiškėjo, taip pat nukenčia nuo liekamųjų reiškinių, nors ir dažniausiai serga besimptome forma.
„50 proc. padidėjo vakcinų pristatymai. „Pfizer“ veždavo po 100 tūkst. per savaitę, dabar – 150 tūkst. (...) Šis mėnuo yra labai geras tuo, kad gausime daugiau vakcinų. Visi dabar gali vakcinuotis, nėra jokios priežasties to nedaryti“, – pabrėžė ekspertas.
Todėl, pakartojo V. Zemlys-Balevičius, platus testavimas ir viruso plitimo sumažinimas vakcinomis yra esminiai būdai apsisaugoti nuo pavojingo viruso.
„Vienintelis, kas yra rizikos veiksnys, tai yra darželiai ir mokyklos. Mokiniams nuo 12 metų vakcina jau bus, tam irgi reikia pasistengti. Mes nuo 5 iki 12 klasių problemas išsprendžiame vakcina, tai didžiulis dalykas – galime paskiepyti vaikus ir būti ramūs, kad vaikai gali eiti į kontaktinį ugdymą. Tada lieka jaunesni, (…) juos mums reikės apsaugoti“, – pažymėjo mokslininkas.
Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad virusas jau parodė – situacija dažnai būna itin dinamiška.
„Labai tikiuosi, kad bus išmoktos pamokos ir mes, kartu su vakcinomis ir su testavimo pajėgumais, sugebėsime suvaldyti be skaudžių pamokų“, – pridūrė V. Zemlys-Balevičius.
