Nors Seimui teikiamas siūlymas sudaryti specialiąją komisiją žemės klausimams tirti, DELFI žiniomis, valdantieji „valstiečiai“ ketina siekti, kad šis klausimas būtų patikėtas parlamentiniam Kaimo reikalų komitetui (KRK).
Šiam komitetui vadovauja „valstietis“ Andriejus Stančikas, iš likusių 8 komiteto narių trys priklauso LVŽS frakcijai. Komitetui taip pat priklauso valdančiosios koalicijos partnerės Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys Petras Čimbaras.
Tuo metu opoziciniai konservatoriai teigia sieksiantys, kad šio klausimo, jei nepavyktų suformuluoti specialiosios komisijos, imtųsi Audito komitetas, vadovaujamas jų partijos narės Ingridos Šimonytės.
Kaip posėdžio išvakarėse DELFI sakė LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis, komisija žemės klausimams tirti bus, bet „ne tokia“. Jis patikino, kad jo vadovaujama „valstiečių“ frakcija palaikys siūlymą tyrimą pavesti KRK.
„Aš visiškai nevengiu jokių atsakymų, man tik juokinga, kad žmonės, nesuvokiantys, apie ką šneka, bando apie tai šnekėti. Opozicija net klausimų nesugeba formuluoti. Klausimai bus pataisyti, manau, mūsų frakcija ir visi kiti palaikys sprendimą, kad KRK nagrinėtų tuos klausimus“, – sakė jis.
Pasak R. Karbauskio, jam pačiam įdomūs klausimai, „kodėl žemė tapo kilnojamuoju turtu, arba kaip buvo dalijama europinė parama draugams ir bičiuliams“.
„Klausimai man turi visus atsakymus. Konkurencijos taryba jau šiandien davė visus atsakymus į klausimus, kurie liečia konkurenciją. O jeigu šnekėti apie tai, kad yra tam tikri klausimai, kurie skamba kaip kaltinimai, tai reikia žiūrėti į Lietuvos banko atsakymą, kuris irgi yra. Net komentarų nėra dėl žmonių nesuvokimo situacijos ir bandymų politikuoti“, – sakė jis.
Ketvirtadienį Briuselyje besilankantis konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, savo ruožtu, teigė, kad valdantieji siekia išbraukti klausimus, susijusius su žemės koncentracija ir žiniasklaidos keltomis abejonėmis.
„Vietoje to jie įrašo vienintelį klausimą, kas politiškai inicijavo žemės perkėlimą 1991-1992 metais. Antrasis ginčas yra dėl to, kas turi šį klausimą tirti“, – sakė jis.
Pasak G. Landsbergio, kalbant apie specialiosios komisijos sudarymą, konservatoriai yra numatę savo žmones, kurie ten galėtų dirbti.
„Man atrodo, kad „valstiečiai“ bando išvengti tų žmonių, todėl registruotas siūlymas tyrimą perduoti KRK. Mes tokiu atveju pasisakome, kad jeigu komisija nebus sudaryta, geriau to imtųsi Audito komitetas“, – aiškino G. Landsbergis.
Užsimota tirti plačiai
„Manau, kad reikia tirti plačiai , o „Agrokoncernas“ atsirado tame laikotarpyje kaip ir visos kitos įmonės. Aš netikiu, kad „Agrokoncernui“ konservatoriai sudarė ypatingas įstatymo spragas, kad jis galėtų atsirasti. Tikrai ne jam jos buvo kuriamos“, - sakė A. Stančikas.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas tikisi, kad posėdžio metu parlamentarai įvardins, ar tirti visą sektorių, ar tik „Agrokoncerną“.
„Juk iš tikrųjų „Agrokoncernas“ atsirado ne vakar ir ne šiandien. Jis atsirado laike. Be „Agrokoncerno“ yra įvairių įmonių: kaip augo „Agrowill“ grupė, kas įtakojo? Kodėl kai kurie įstatymai, kai šiandien pasižiūri, labai akivaizdžiai matosi, kad tam tikroms grupėms buvo padaryti tam tikri įstatymai, tam tikros įstatymo spragos, tam tikrame laikotarpyje, kad jie galėtų savo reikalus susitvarkyti“, - sakė A. Stančikas.
Jis teigia, kad jei komitetui būtų pavesta atlikti tyrimą, tai apsunkintų jo darbą, nes jie nori „išsamaus, o ne paviršutiniško tyrimo“.
Be kitų reikalų A. Stančikas mato prasmę iš naujo panagrinėti žuvininkystės – mailiaus istorijas, kaip nekilnojama žemė tapo kilnojama, kiek žemės valdo užsieniečiai.
„Kitas klausimas, kurį kelia visuomenė, kiek užsienio kapitalas valdo Lietuvos žemės, ir kodėl jį įsigijo pereinamuoju laikotarpiu - iki 2014 m. , kai Lietuvos įstatymai neleido užsieniečiams jos įsigyti“, - sakė A. Stančikas.
Pasak komiteto pirmininko, taip atsitiko, nes užsienio kapitalo įmonės buvo registruojamos Lietuvoje.
„Kodėl tai buvo daroma, iš kur atsiranda danas, norvegas, olandas ir visos kitos valstybės“, - sakė A. Stančikas.
Liberalai sako, kad valdantieji darko jų iniciatyvą
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas prieštaravo, kad opozicijos iniciatyva būtų tiriamos „valstiečių“ iniciatyvos.
„Mes, 38 Seimo nariai, pasirašėme vienokią iniciatyvą, dabar gi valdantieji, vadovaudamiesi logika, kad mažuma turi paklūsti daugumai, išbraukinėja mūsų klausimus, papildo savais“, – sakė E. Gentvilas.
Liberalų sąjūdžio vadovas valdantiesiems sakė, kad jeigu jiems netinka jų siūloma komisija, gali sudaryti savo laikinąją tyrimo komisiją, rinkti parašus ir tirti.
„Jūsų iniciatyva išdarko mūsų iniciatyvą, akivaizdžiai maskuodama stambiųjų žemvaldžių interesus, ir dar apkaltindami mus, kad mes taikome tiesiai į Karbauskį. Netaikome į Karbauskį, taikome į problemą, į stambiuosius žemvaldžius, tarp jų yra ir ponas Karbauskis“, – sakė E. Gentvilas.
Kaimo reikalų komitetas svarstys tyrimo ateitį
Seimo frakcijose išsiskyrė požiūriai dėl to, kas turėtų toliau svarstyti klausimą. Dauguma palaikė Kaimo reikalų komitetą. Konservatoriai ir liberalai pasisakė už Audito komitetą, „valstietis-žaliasis“ Povilas Urbšys – už Ekonomikos komitetą.
Vieno balso persvara – 53 balsų dauguma svarstyti klausimą paskirtas Kaimo reikalų komitetas.
Parlamentinio tyrimo prašo opozicinė konservatorių frakcija, iniciatyvą parėmė ir keli liberalai bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai, rašė BNS.
Tyrimo siūloma imtis paaiškėjus, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.
Jeigu Seimas sudarys komisiją, ji turės atsakyti į tris dešimtis klausimų, susijusių su dirbamos žemės įsigijimu, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimus, grūdų ir aliejinių augalų, sėklų rinkų pasidalinimą, grūdų elevatorių valdymą.
Be to, siūloma aiškintis, kas valdo daugiau nei 500 hektarų žemės, nustatyti, kiek jos yra įsigijusios žemės ūkio, technikos ar trąšų prekybos įmonės.
Taip būtų bandoma nustatyti, kaip žmonės ir įmonės apeina 500 hektarų ribojimą ir ar dabartinis teisinis reguliavimas yra pakankamas. Be to, komisija aiškinsis, kaip plačiai paplitęs vekselių naudojimas žemės ūkyje ir kiek žmonių dėl to prarado savo žemę.
Komisija turėtų pateikti išvadą, kaip reikėtų keisti žemės įsigijimo ir valdymo politiką bei tai numatančius įstatymus.