„Eilinį kartą mus apgavo. Galiu atsakingai pareikšti, kad per 16 nepriklausomybės metų grūdų augintojai nėra gavę jokių didesnių kompensacijų, kurios būtų padėjusios bent iš dalies padengti patirtus nuostolius. Mes jau net nesitikime ką nors gauti. Žemės ūkio ministrės kalbas vertiname kaip pigų reklaminį šou. Tuos pačius pažadus girdime kasmet. Jau supratome, kad jie skirti net ne nuraminti žemdirbius, bet tam, kad juos išgirstų miestiečiai. Norima sudaryti įspūdį, kad Lietuvos kaimas yra remiamas“, – piktinosi Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Kėdainių rajone A. Macijauskas turi 800 hektarų žemės. Vien jis dėl šių metų gamtos išdaigų patyrė apie 600 tūkst. litų nuostolių.

Užpildęs visus kompensacijai gauti būtinus dokumentus žemdirbys teoriškai pretenduoja gauti trečdalį nuostolių padengti turėsiančią 200 tūkst. litų paramą.

Tačiau iš praėjusią savaitę Seimo patvirtinto kitų metų biudžeto aiškėja, kad dauguma šalies žemdirbių, taip pat ir A. Macijauskas, gali apskritai likti be valstybės kompensacijų.

Tragikomiška situacija

Žinia, šiek tiek anksčiau politikai kalbėjo, kad gamtos padarytiems nuostoliams padengti mėgins rasti 200 mln. litų. Šiandien, kaip „Panoramai“ sakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas, pažadų nebėra kam pildyti.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, iš viso žemdirbių finansinei padėčiai gerinti kitais metais numatoma skirti 130 mln. litų. Iš jų 80 mln. litų – tiesioginėms išmokoms, likusi dalis – 50 mln. litų – gamtos padarytai žalai kompensuoti.

Tačiau 50 mln. litų – tai keturiolika kartų mažesnė suma už tą, kurios reikėtų žemdirbių nuostoliams kompensuoti. ŽŪM pateiktais duomenimis, žemės ūkio veiklos subjektų, kurie pateikė prašymus kompensuoti patirtus nuostolius, bendra nuostolių suma šiais metais sudaro apie 695 mln. litų.

Remiantis ŽŪM sekretoriaus Vytauto Grušausko pateiktais duomenimis, šiemet iš viso nukentėjo daugiau kaip 70,7 tūkst. žemdirbių. Jie prarado per 1,4 mln. hektarų deklaruotų pasėlių. Savaitraščio „Panorama“ skaičiavimais, jei kiekvienam ūkininkui valstybė suteiktų paramą iš dalies padengti nuostolius, kiekvienas žemdirbys gautų apie 707 litus.

Tiesa, kompensacijų sulaukia ne visi nuostolius deklaravę ūkininkai, todėl tie, kuriems jos būna paskirtos, gauna didesnes išmokas.

„Situacija yra tragikomiška. Kai kurie žemdirbiai skaudžiai juokauja, kad už hektarą gautos valstybės kompensacijos teužtektų keliems buteliams alaus. Dėl to ūkininkai iš valdžios nieko nebesitiki“, – sakė A. Macijauskas.

Atsiskaitys per rinkimus

ŽŪR pirmininkas B. Markauskas pažymėjo, kad visų Europos Sąjungos šalių ūkininkams sunku tartis su valstybe dėl išmokų kompensuoti patirtą žalą. Tačiau jis tikisi, kad dalis Rezervo ar „Mažeikių naftos“ privatizavimo fondų lėšų galėtų būti skirtos stichinės sausros nuostoliams kompensuoti.

„Tik kažkodėl valdžia šiųdviejų fondų liesti nenori, nors vien Rezervo fonde sukaupta apie 1,2 mlrd. litų. Tikiuosi, artimiausiu metus šis klausimas bus svarstomas ir priimti sprendimai palengvins žemdirbių dalią“, – kalbėjo B. Markauskas.

A. Macijauskas nebuvo taip pozityviai nusiteikęs ir šias B. Markausko viltis pavadino tik šnekomis.

„Ateinančių metų biudžetas jau patvirtintas, ir jame jokių papildomų pinigų nuo stichinių nelaimių nukentėjusiems žemdirbiams nėra. Gal jam kokie nors šaltiniai tai pasakė. O gal ponia Kazimiera Prunskienė mums iš savo kišenės kompensuos. Ačiū, nereikia. Geriau tegu tuos milijonus išleidžia savo rinkiminei kampanijai. Jai jų prireiks, nes mes savo požiūrį į žemės ūkio politiką pareikšime per artėjančius Seimo rinkimus“, – dėstė Grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas.

Bijo staigių oro permainų

Patirtų nuostolių nualinti Lietuvos ūkininkai su nerimu stebi dabartines gamtos išdaigas. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kulešienė laukia šaltuko, nes nežiemiškai šilti orai kenkia augmenijai: ėmė sprogti avietės ir braškės, netruks pumpurus krauti vaismedžiai.

Tarsi pavasario laukiantiems medžiams pirmos šalnos padarytų neatitaisomos žalos.

„Tikimės, kad oras netrukus atšals ir jauni medeliai nespės išsprogti. Kitaip turėsime rimtų nemalonumų“, – savaitraščiui „Panorama“ sakė sunerimusi V. Kulešienė.

A. Macijauskas patikino, kad žieminiai augalai kol kas į gamtos išdaigas nereaguoja, nors tikroji žiema į Lietuvą ateiti neskuba.

„Būtų blogiau, jei užkluptų staigios oro permainos, pavyzdžiui, dar nepasnigus temperatūra iškart nukristų iki 15 laipsnių šalčio. Arba jei prisnigtų esant šiltam orui. Tokie reiškiniai ypač nepageidaujami, nes pridarytų labai daug žalos“, – aiškino A. Macijauskas.

Pasak jo, grūdų augintojai tikisi, kad šalčiai įsivyraus pamažu ir augmenija tinkamai jiems pasirengs: spės iš lapų pašalinti drėgmę ir sukaups pakankamai cukraus.

Politikų patarimus draustis ūkininkai vertina skeptiškai. Pirmiausia, pasak jų, retas ryžtasi mokėti dideles įmokas draudimo kompanijoms, kurios esą paiso tik savo interesų ir draustis siūlo ūkininkams nepalankiomis sąlygomis. Be to, jei ištiks nelaimė, esą nelengva draudikams įrodyti nuostolių mastą.

„Teoriškai įmanoma apsidrausti, bet tai brangu ir retas išgali. Mano žiniomis, draudimas Vakarų Europoje draudžia nuo vienintelio dalyko – nuo krušos. Nuo sausros ir šalnų niekas nedraudžia“, – sakė A. Macijauskas.

Šaltinis
Savaitraštis „Panorama“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją