Per posėdį buvo pristatytas Valstybės kontrolės vertinimas, kaip pandemija paveikė psichikos sveikatą, apie paslaugų prieinamumą
Įvairūs duomenys rodo, kad pandemija turėjo įtakos mūsų psichikos sveikatai. Kaip teigė Valstybės kontrolės atstovė Akvilė Kernagė, tą rodo įvairūs pasikeitę rodikliai – apie 10 proc. daugiau asmenų kreipėsi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimų, yra išaugęs visuomenės streso lygis, nerimo, pykčio, liūdesio jausmai. Pastebima, kad po pirmo karantino buvo padaugėję savižudybių, net dvigubai išaugo savižudybių tema, paskambinus į Vaikų liniją.
„Šie tyrimai parodė, kad vertinimo reikia. Mūsų vertinimo rezultatai parodė, kad pandemijos metu psichikos sveikatos paslaugų prieinamumas išliko nepakankamas, ypač pas vaikų ir paauglių psichiatrą, nors vaikai buvo viena pažeidžiamiausių grupių“, – teigė A. Kernagė.
Vertinimo metu Valstybės kontrolės atlikta apklausa parodė, kad pacientai buvo mažai informuoti apie psichologų teikiamas paslaugas (55 proc. nežinojo, kad nemokamas psichologinės pagalbos paslaugas gali gauti Psichikos sveikatos centre, 69 proc. nežinojo, kad tokios paslaugos prieinamos savivaldybės visuomenės sveikatos biure).
Tačiau kartu pastebėta, kad Lietuva viena iš nedaugelio šalių turi konkretų planą neigiamoms pandemijos pasekmėms psichikos sveikatai mažinti. 2020 m. planui įgyvendinti panaudota 3,3 mln. eurų, suplanuota 32 priemonės, iš kurių trys vėlavo.
Nebuvo padidintas psichologų skaičius psichikos sveikatos centruose, nes užsitęsė paslaugų įtraukimo procesai į mokamų paslaugų, už kurias sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, sąrašą. Taip pat nebuvo plėtojamos psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, nes karantino metu sustabdytas jų teikimas. Ir sveikatos priežiūros specialistų paslaugų plėtojimas nukeltas į 2021 metus.
Paaiškino, ką darė ministerija
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė irgi pabrėžė, kad Lietuva yra išskirtinė, turėdama atskirą planą mažinti neigiamoms pasekmėms psichikos sveikatai, atsiradusioms dėl koronaviruso.
Ji minėjo, kad planas buvo atnaujintas. Tam atnaujinimui įgyvendinti surinkta ekspertų komanda.
„Buvo akivaizdu, kad kovido antroji banga – visiškai kitokia nei pirmoji. Turime daug daugiau tiesiogiai koronaviruso paliestų žmonių – tiek susirgusių, tiek netekčių klausimas buvo labai aktualus. Atsirado daugiau duomenų apie ilgalaikes pasekmes, susijusias su psichikos sveikata. Buvo daugiau mokslinių duomenų, <…> mums signalizavo apie tendencijas“, – aiškino S. Bieliūnė.
Į ministro patarėjos pasisakymą kritiškai sureagavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantis Linas Slušnys.
„Išgirdau labai daug žodžių, <…> bet, jei atvirai, aš neišgirdau nė apie vieną žingsnį <...>. Mes jau beveik metus planuojame, bet žingsnių taip ir nematyti. Man norisi labai paprastų žingsnių, pvz., kaip vaikas, gyvenantis Naujoje Akmenėje, Vilkaviškyje, Alytuje, kuriam reikalinga pagalba, gali ją gauti, ir kokią pagalbą gali gauti artimiausioje vietoje?“ – kalbėjo L. Slušnys.
Ministro patarėja paaiškino, kad jos tikslas nebuvo atsiskaityti už kiekvieną iš daugiau kaip keturiasdešimties įgyvendinamų priemonių.
„Jos vykdomos. Sumažinome medicinos psichologų normą, išplėtėme psichologinės gerovės paslaugas visuomenės sveikatos biure“, – kalbėjo S. Bieliūnė, taip pat paminėjo supervizijų grupes medikams, mokymus dėl krizių valdymo.
Žemaitaitį teko raminti kolegoms
Galiausiai po dar kelių pasisakymų komiteto posėdyje pasireiškė R. Žemaitaitis.
„Šiandien jūs, valdančioji dauguma, susimovėt galutinai su savo komentarais, kai viešai išėjote plaktis vienas su kitu, ir akivaizdžiai matome, kad ši ministerija visiškai nepasirengusi. Ir ne tai, kad nepasirengusi, ji net nesugeba inventorizuoti, kokį planą turi, ir dabar čia Simona turi kentėti prieš mus visus. Vyrai, kolegos, čia juk ne Simona kalta. Jeigu nėra lyderio, ir ministras yra lūzeris, <…> ar Simona turi kažką daryti“, – kalbėjo parlamentaras.
Komiteto pirmininkas Antanas Matulas puolė raminti kolegos.
„Remigijau, žodžius parink, gerai?“ – įsiterpė jis.
Tačiau R. Žemaitaičiui tai buvo nė motais.
„Ministras turi būti tas, kuris neša. Ministras turi rodyti teisingus pavyzdžius. Ministras kartu su Šimonyte per paskutines keturias dienas <…> iškomunikuoja keturias skirtingas pozicijas. Nuo šito ir prasideda tai, kas išeina į viešąją erdvę, ir neturėjimas lyderio duoda atgal bumerangu“, – vis kalbėjo R. Žemaitaitis, dar aptaręs pradinukų galimybės likti visą dieną mokykloje finansavimo problemas.
Komiteto pirmininkas ragino jį kalbėti „į temą“ ir drausmino dėl pasisakymų ministro atžvilgiu.
„Negalima taip kalbėti“, – sakė A. Matulas.
R. Žemaitaičiui pastabų turėjo ir Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė.
„Norėčiau paraginti kolegas nebesisvaičioti ad hominem puolimais ir nebežeminti Seimo tokiais pokalbiais. Tiesiog gėda dėl kultūros. Matau, kad Seimo nariai laukia konkrečių skaidrių, konkrečių priemonių, lūkesčiai neišsipildė. Mano pasiūlymas – kai tik bus galima, kad pamatytume priemones ir galėtume aptarti jų pasiteisinimą“, – sakė M. Danielė.
Šiam siūlymui komitete pritarta.
