Seimo narys Kęstutis Bartkevičius pirmadienį paliko valdančiojoje koalicijoje esančią frakciją „Lietuvos gerovei“, ir ši grupė parlamente iširo. Apie tai pranešta pirmadienį per Seimo posėdį.

K. Bartkevičius palikęs valdančiąją frakciją „Lietuvos gerovei“ tapo Mišrios grupės nariu. Šios grupės atstovais automatiškai tapo ir visi griuvusios frakcijos „Lietuvos gerovei“ nariai. Ji turėjo septynis atstovus – minimalų narių skaičių frakcijai sudaryti. Buvusios frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas Vytautas Kamblevičius sakė, jog K. Bartkevičiaus sprendimas jam buvo staigmena, – sužinojo prieš pat posėdį.

Žemaitaitis: gėda dėl kolegos

Laidoje „DELFI diena“ R. Žemaitaitis įvertino tokią situaciją ir tikina, kad tai – tiesiog tam tikri politiniai sprendimai.

Arnas Mazėtis, Remigijus Žemaitaitis

„Tiesiog yra tam tikrų partinių sprendimų. Kęstutis Bartkevičius yra mūsų partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, mano pirmasis pavaduotojas. Kai rugsėjo mėnesį mūsų politiniai diedukai nusprendė susikurti geresnį gyvenimą arba rojų žemėje anksčiau laiko, tai sugriovė frakciją.

Ką ponas Kamblevičius kalba pastaruosius kelis mėnesius, tai man primena tokio dieduko pasikalbėjimą su šv. Petru. Net sunku komentuoti, gėda dėl kolegos ir Seimo nario, jis pats nežino, ką kalba“,– DELFI sakė politikas.

Karbauskis bando demonstruoti galią

Laidoje jis teigė suprantantis, kodėl Ramūnas Karbauskis bando įtikinti, kad valdančioji koalicija vis dar egzistuoja.

„Jūs supraskite ir tą Ramūną. Lapkričio viduryje, kai pasitraukiau iš Seimo vicepirmininkų, aš galiu pasakyti – jo (Karbauskio) situacija labai kebli. Tos daugumos jis neturi jau pusantrų ar dvejus metus. „Tvarkiečiai“ arba lenkai, kaip aš sakau, su tais ramentais bandėm jį palaikyti. Dabar situacija dar prastesnė, bet psichologiškai visiems jis turi rodyti, kad yra lyderis, turi demonstruoti galią ir valdžią, kad visi turi paklusti jam.

Man tai atrodo kaip Stalinas, kuris vartosi ištiktas insulto kabinete, bet kolegos bijo užeiti į jo kabinetą ir laukia, kol „pasibaigs“. Jis, vargšas žmogus, bando kažką daryti Seime, bando pataikauti „bebrams“, Kamblevičiui, lenkams, kad dirbtinai išlaikytų koaliciją, nors puikiai supranta, kad viskas jau yra užkasta toje vietoje, tik lieka ruoštis naujiems Seimo rinkimams. Manau, kad čia yra jo pagrindinis uždavinys“, – svarstė R. Žemaitaitis.

Įvertino Nausėdos sprendimus

Kalbėdamas apie 3 proc. rinkimų kartelę, politikas tikino, kad tam nepritaria.

Arnas Mazėtis, Remigijus Žemaitaitis

„Aš irgi nepritariu, kad kartelė būtų sumažinta 3 proc. Balsavau už prezidento veto, kad komitetas svarstytų ir būtų šiandien nutraukta bet kokia kita diskusija. Esu pasakęs, kad būtų galima svarstyti apie 4 ir 6 proc. Kaip partijos pirmininkas, matyčiau kitą variantą – reikia mažinti rinkimų užstatą, kai reikia susimokėti, kad politinės partijos galėtų dalyvauti“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, tie politikai, kurie balsavime nedalyvavo, tik parodė savo nuomonę.

„Kai kurių narių nedalyvavimas yra aiškiai išreikšta jų valia, kad jie nepritaria vykstantiems procesams“, – sakė jis.

Politiko teigimu, visa tai tik įrodo, kad valdančiosios daugumos nėra.

„Tos daugumos nėra jau nuo praėjusių metų liepos mėnesio, jeigu tiksliau, tai nuo liepos 5 dienos. Šiandien valdančiosios daugumos nėra, ji neegzistuoja, bet kai kurie politikai visada palaikys Ramūną Karbauskį, pavyzdžiui, Petras Gražulis, tik, neduok Dieve, ne už konservatorius.“

Laidoje R. Žemaitaitis taip pat tikino, kad prezidentas galėjo elgtis šiek tiek kitaip.

„Turbūt būsiu vienas iš tų pirmųjų politikų, kuris prezidentui ir prezidento komandai drįsiu pasakyti, kad ne taip yra žaidžiama arba ne taip yra pasakoma, jeigu tu nori ką nors indikuoti. Prieš tai vienas veto, kuris buvo praloštas, ir dabar kova dėl tų 3 proc., manau, prezidentas galėjo rasti kompromisą ir, pavyzdžiui, vetuoti, bet kartu ir teikti įstatymo projektą – vietoje 3 proc. teikti 4 proc. ir 6 proc.

Jis būtų parodęs valstybei, kad žmogus sugeba išgirsti visas puses ir rado viduriuką. Kalbant apie J. Narkevičių, nemanau, kad prezidentui reikėjo veltis į šį konfliktą.“

Seimui antradienį nepavyko atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto – rinkimų į parlamentą kartelė lieka 5 procentai.

Už tai, kad 3 proc. kartelę nustatančios prezidento grąžintos Seimo rinkimų įstatymo pataisos būtų priimtos iš naujo, balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 51 ir du parlamentarai susilaikė.

Šalies vadovo grąžintam įstatymui priimti, taip atmetant jo veto, reikėjo ne mažiau kaip pusės Seimo narių, t. y. 71 balso „už“.

Pataisas dėl rinkimų kartelės mažinimo Seimas priėmė gruodį, daugiausia – valdančiųjų balsais. Jie laikosi pozicijos, kad nuleidus kartelę Seime bus atstovaujama didesniam rinkėjų skaičiui.

G. Nausėda pataisas vetavo argumentuodamas, kad žemesni rinkimų slenksčiai lemtų didesnį Seimo susiskaldymą į smulkias frakcijas ir mažesnį Vyriausybės stabilumą.

Be to, prezidentas pažymėjo, kad sprendimas mažinti kartelę likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų prieštarauja gerajai tarptautinių institucijų įtvirtintai rinkimų praktikai.

Dabar partijos dalyvauja mandatų dalybose daugiamandatėje apygardoje pasiekusios 5 proc. kartelę, koalicijos – 7 proc. kartelę.