Vyriausybė yra pritarusi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pozicijai atmesti šį Seimo narių Kazio Starkevičiaus, Antano Matulo ir Rasos Juknevičienės registruotą siūlymą.
ŽŪM teigimu, toks sprendimas sudarytų daug problemų, o valstybinės žemės ir taip likę mažai.
Komiteto narys Remigijus Žemaitaitis Eltai sakė, kad parlamentarų pateiktam siūlymui komitetas pritarti negali, nes tokio siūlymo įgyvendinimas, jo žodžiais, „iškraipytų absoliučiai viską“.
„Pritariu Vyriausybės pozicijai, nes Lietuva pati pirma iš Baltijos valstybių iš nekilnojamojo turto padarė kilnojamą. Kauno tvarteliai atsirado Vilniaus Nemenčinės ar Valakampių rajonuose. Taip negali būti. Lygiai taip pat su sklypais - nėra niekada antro tokio pačio sklypo“, - Eltai teigė R. Žemaitaitis.
Kaip buvo teigiama Vyriausybės nutarimo projekte, numatant galimybę už paimtą žemę jos savininkams atlyginti suteikiant jiems lygiavertį valstybinės žemės sklypą, nebus pasiektas įstatymo rengimo tikslas sprendimus priimti ir procedūrą įgyvendinti greitai ir efektyviai.
Taip pat primenama, kad toks žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra tiesiogiai susijęs su Europos integracijos plėtojimu, ES finansinės paramos panaudojimu, Lietuvos prisiimtų europinių bei tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimu.
Taip pat nurodoma, kad šiuo metu yra likę gana mažai valstybinės žemės, todėl valstybė prisiimtus įsipareigojimus galės vykdyti tik nedidelei žemės savininkų daliai.
Šis klausimas itin aktualus įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą. Vasarį skelbta, kad „Rail Baltica“ europinės vėžės geležinkelio tiesimui žemės visuomenės poreikiams prireiks Kauno, Jonavos, Kėdainių, Panevėžio ir Pasvalio rajonų savivaldybių teritorijose. Šią žemę, kurios bendras plotas yra apie 945 ha, nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1200 žemės savininkų.
Numatoma, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas turi būti įgyvendintas šių metų pabaigoje.