Bylos nagrinėjimą atnaujinusiam teismui kilo abejonių, kam priklauso nagrinėti bylą - bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.
"Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje būtina išspręsti teismingumo klausimą. Kolegija taip pat nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės", - BNS antradienį sakė teismo atstovas Vytautas Jončas.
Byla per Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą bus perduota specialiai teisėjų kolegijai teismingumo ginčui spręsti.
Civilinis kodeksas numato, kad bendrosios kompetencijos teismai prašymus ar nutartis spręsti teismingumo klausimus paduoda per Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, informuodami apie tai dalyvaujančius byloje asmenis. Prašymą ar nutartį speciali teisėjų kolegija išnagrinėja per 10 dienų nuo gavimo. Kolegijos posėdžiams pirmininkauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Žemaičių aktyvistai Antanas Kontrimas, Alvydas Jokšas ir Arvydas Norvydas Šiaulių apygardos teismui skundė Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą. Pirmos instancijos teismas jau du kartus nagrinėjo minėtų vyrų skundus, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius dar 2007 metais nepapildė jų civilinės būklės aktų įrašu "tautybė - žemaitis".
Telšių rajono apylinkės teismas, kuriam apygardos teismas bylą jau kartą buvo grąžinęs, ir antrą kartą paskelbė, kad Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimas yra teisingas. Sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pareiškėjų gimimo aktų įrašų sudarymo metu Lietuvoje galioję sovietiniai įstatymai nereikalavo registruojant vaiko gimimo aktą nurodyti jo tautybę - "nėra net domeno apie jų tautybę".
Taip pat pažymėta, kad visų trijų pareiškėjų abu tėvai yra lietuviai ir pagal 2007 metais, kuomet A.Kontrimas, A.Jokšas ir A.Norvydas kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių, galiojusius teisės aktus tautybė buvo nustatoma pagal tėvų tautybę.
Pirmos instancijos teismas, be kita ko, nusprendė, kad nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimas prieštarauja Konstitucijai, nes minėtas sprendimas prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių nesuvaržė.