aA
Seime antradienį prisiekus naujam Konstitucinio Teismo (KT) teisėjui Vytautui Mizarui, baigėsi KT pirmininko Dainiaus Žalimo kadencija. Jis apie papildomus 15 mėnesių darbo KT pirmininko pozicijoje, didžiausias diskusijas ir ateities planus kalbėjo laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“.
Dainius Žalimas
Dainius Žalimas
© DELFI / Josvydas Elinskas

EVT klausimas

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas sako, kad atsakymas, kas turi važiuoti į Europos Vadovų Tarybą (EVT) slypi pagrindiniame šalies įstatyme.

Prezidentas Gitanas Nausėda aiškina, kad į šiuos susitikimus turi keliauti jis, o kai kurie valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovai tikina, kad tai turi daryti premjerė Ingrida Šimonytė.

Savo poziciją antradienį pateikė ir kadenciją baigusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Po metinio G. Nausėdos pranešimo D. Grybauskaitė teigė, jog Konstitucija šiuo klausimu yra prezidento pusėje.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Josvydas Elinskas

Vis dėlto D. Žalimas aiškino, jog tai dar diskutuotinas klausimas.

„Aš taip pasakysiu, klausimas yra diskutuotinas. Ne veltui jis buvo sprendžiamas kai kuriose šalyse ir Konstitucinių Teismų lygiu, turiu galvoje Rumuniją ir Lenkiją. Nėra viskas taip paprasta dėl vienos priežasties – ar ES reikalai priklauso užsienio politikai. Atsakius į šį klausimą rastume, kas turi atstovauti Lietuvą EVT. Aš manau, kad tikrai yra diskutuotinų vietų“, – tikino jis.

D. Žalimas laidoje dėstė savo poziciją ir teigė, kad labai didelė ES reikalų yra valstybės vidaus politikos reikalai.

„Akivaizdu, kad to jau negali pavadinti užsienio reikalais, kadangi mes gyvename vienoje erdvėje su kitomis ES valstybėmis, gyvename pagal tą pačią Konstituciją. Ir akivaizdu, kad nereikėtų Konstitucijos suprasti taip, kaip ji buvo suprantama iki 2004 metų, iki narystės ES. Ir užsienio politikos sritis yra gerokai susiaurėjusi nuo to karto“, – priminė laidos pašnekovas.

Buvęs KT pirmininkas D. Žalimas aiškino, jog nenori šiu metu kategoriškai tvirtinti, kas turi vykti į EVT.

„Manau, kad tai yra diskutuotinas klausimas“, – tvirtino jis.

G. Nausėda kaip vieną iš savo argumentų įvardija tradiciją prezidentui vykti į EVT. D. Žalimas teigė, jog ir ji turi atitikti Konstituciją.

„Matote, yra Konstitucija ir visos tradicijos ją turi atitikti. KT tikrai nėra sprendęs šio klausimo, man dabar sunku pasakyti, kiek ta tradicija Konstituciją atitinka“, – tikino buvęs KT pirmininkas.

Ne visais klausimais galimi referendumai

Prezidentas G. Nausėda savo metiniame pranešime užsiminė, jog „turėtume pailginti parašų, reikalingų referendumui surengti, rinkimo laikotarpį, suteikti teisę žmonėms pasirašyti ir elektroniniu būdu“.

D. Žalimas dėstė, jog dalies klausimų referendumų spręsti tiesiog negalima.

„Pasakyčiau taip – žiūrint, kokius klausimus turima omenyje. Yra dalis klausimų, kurie apskritai negali būti sprendžiami referendumu. Pavyzdžiui, Konstitucinis teismas yra labai aiškiai pasisakęs, kad klausimai, susiję su prigimtinių žmogaus teisių neigimu, jie negali būti sprendžiami jokia referendume. Dauguma negali diktuoti mažumai ar atskiram individui, kas yra oru, o kas – ne“, – laidoje sakė buvęs KT pirmininkas D. Žalimas.

Laidos svečias teigė, kad jei būtų surengtas referendumas dėl Partnerystės įstatymo įteisinimo, yra „labai abejotina, ar jis atitiktų Konstituciją“.

Dainius Žalimas
Dainius Žalimas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Nes tikrai dauguma negali spręsti prigimtinių, kiekvienam žmogui priklausančių teisių klausimo. Bet čia papildomų svarstymų dalykas. (…) O apskritai į referendumų gausą, prisipažinsiu, žiūriu neigiamai. Nes čia yra vienas iš politinio populizmo apibrėžimų, kai naudojami jie populistiniais tikslais“, – savo nuomone dalijosi D. Žalimas.

Jis teigė, kad žeminti referendumo rengimo kartelę taip pat yra „politinio apsisprendimo reikalas“.

Nesutarimai su politikais

D. Žalimas laidoje teigė, kad po šios pasibaigusios istorijos jaučiasi „tarsi ištrūkęs į laisvę“.

„Dabar tikrai galiu kalbėti, ką galvoju ir tas labai džiugina. Kita vertus, aišku, kalbant apie tuos 15 mėnesių, visiškai teisingai – jaučiant pareigą teko tuos 15 mėnesių išbūti. Bet aš galvoju, kad išbuvome tikrai ne veltui, per tą laiką buvo išspręsta daug reikšmingų klausimų. Ir tai yra džiugiausia. Tikrai niekam nepavyko iš teismo išgauti norimų sprendimų“, – kalbėjo buvęs KT pirmininkas.

D. Žalimas pripažino, kad situacija, kai jam teko 15 mėnesių dar dirbti šioje pozicijoje, „nėra normalu“.

„Bet Seimas gali skirti arba neskirti teisėją ar pareigūną. Liūdniausia, kad visa tai tęsėsi 15 mėnesių, tai galėjo būti ir greičiau“, – aiškino jis.

Laidos svečiui teko atsakyti į klausimus ir apie teismų ir teisėjų paveikiamumą. Laidos pašnekovas tikino, jog buvo su tuo susidūręs.

„Aš esu su tuo susidūręs, buvo visokių mėginimų. (…) Visos sąmokslo teorijos, kad aš neva derinu sprendimus, esu prisikiriamas vienai ar kitai politinei jėgai, atsirado būtent po vienai politinei jėgai nepalankaus sprendimo. Būtent dėl specialiosios Seimo tyrimo komisijos. Manau, kad akivaizdu, kad buvo tam tikras sprendimas, buvo kvestionuojama, ar aš apskritai teisėtai pareigas vykdau. Buvo skundžiamasi Venecijos komisijai. Tai sukelia šypseną“, – aiškino jis.

D. Žalimas teigė, jog buvo pavieniai atvejai, kai iš KT buvo stengiamasi išgauti tam tikrus sprendimus iš kitų teisininkų bendruomenės atstovų.

„Būdavo tokių atvejų, bet mes nė karto nepaklusome“, – teigė laidos pašnekovas.

Paklaustas, kodėl politikai bando daryti įtaką KT sprendimams, D. Žalimas svarstė, jog dėl konkrečių interesų.

„Matyt, kartais yra konkretūs interesai, tai tik tiek. Pavyzdžiui, buvo interesas, kad kuo greičiau KT išspręstų buvusios Vyriausybės įgaliojimų bylą, ne eilės tvarka. Tai, nežinau, tame įžvelgiu tik politinį interesą. O kieno jis, tikrai nepradėsiu spėlioti“, – sakė D. Žalimas.

KT ir buvusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) dauguma dažnai kibirkščiuodavo.

„Sakyčiau, kad tas kibirkščiavimas kaip tik ir prasidėjo po tos Seimo specialios tyrimo bylos. Manau, kad kai kurie politikai pas mus yra pernelyg primityvūs. Jiems pernelyg paprasta dalinti viską į baltą ir juodą. Ir jeigu jiems sprendimas yra nenaudingas, tai teismas dirba kitai politinei jėgai“, – aiškino jis.

D. Žalimas kalbėjo, kad politikai KT sprendimus vertina per savo prizmę.

„Tai teismas nėra politinė institucija, ji priima sprendimus ne politinių argumentų vedamas“, – teigė laidos „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ svečias D. Žalimas.

Konstitucinis teismas
Konstitucinis teismas
© DELFI / Domantas Pipas

Delfi primena, kad pernai vasarą KT nusprendė, kad LVŽS atstovės Agnės Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, sudaryta pažeidžiant Konstituciją ir jos išvados yra neteisėtos.

Komisija tyrė tris 2013–2014, 2017 ir 2018 metais vykusius epizodus, susijusius su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Generalinės prokuratūros veikla, Seimo narių grupės kreipimusi į KT dėl Pensijų kaupimo įstatymo.

Po šio sprendimo A. Širinskienė tikino, kad toks teismo sprendimas yra „konservatorių ir KT pirmininko suokalbis“.

„Kokie įrodymai? Tai yra tiesiog absurdas. Sakau, čia yra politikos primityvizmas, populizmas. Bet galiu tik pasidžiaugti, kad teismo autoriteto tai nei kiek nepagadino. Žmonės nėra kvaili, jie supranta, jog politikai gyvena pagal visiškai kitus dėsnius nei teismai. Ir jiems yra įprasta svaidytis tokiais kaltinimais. Sakyčiau, kad čia yra žema politinė kultūra“, – komentavo D. Žalimas.

Jis kalbėjo, kad jei Seimo komisija sudaryta tirti visiems politiniam procesams per 10 metų, tai „akivaizdu, kad yra neįmanomas uždavinys“.

„Teisė negali įpareigoti įvykdyti neįmanomų priežasčių“, – teigė buvęs KT pirmininkas D. Žalimas.

Paklaustas apie ateitį ir ar neatmeta galimybės „eiti į politiką“, D. Žalimas aiškino, jog negalima atmesti „nė vienos galimybės“.

„Nes tikrai negali žinoti, ką veiksi po 3–4–5 metų“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė buvęs KT pirmininkas D. Žalimas.

Visą pokalbį galite matyti čia.

LNK
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(86 žmonės įvertino)
3.0814

Top naujienos

Danijoje gyvenusiai lietuvių šeimai iš šalies teko bėgti su trimis mažamečiais: tarnybos įspėjo, kad vaikai bus atimti

Dramatiška lietuvių šeimos istorija – su trimis mažamečiais vaikais teko bėgti iš Danijos,...

Žiniasklaida: Putinas 2021-aisiais ruošėsi pulti kitą šalį (26)

Rusija 2021-ųjų vasarą rengėsi užpulti Japoniją, bet vėliau Maskva persigalvojo ir surengė...

Karybos ekspertas neabejoja: Baltarusijos užsienio reikalų ministras likviduotas Kremliaus nurodymu analitikai: reali pasikėsinimo į Lukašenką grėsmė (11)

Netikėtai miręs Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus buvo vienintelė...

Po skandalo suskaičiavo, kaip dėl Ukrainos balsuoja Uspaskichas: savo požiūrio net neslepia (52)

Rusijos teroristine valstybe nenorėjo pripažinti du Lietuvos europarlamentarai – Stasys...

Petruškevičius įvertino Vilniaus ir Kauno egles: nežinau, ar mes čia dėl dronų puošiamės, ar dėl žmonių pasakė, kurio miesto žaliaskarė šiemet patiko labiau

Šį savaitgalį sužibo didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno – eglės, iškilmingai...

Leidykla „Kitos knygos“

Prieš šimtmetį meno pasaulį sudrebinusi „Monos Lizos“ vagystė: paveikslas dvejus metus pragulėjo vagies virtuvėje

Vienas dailininkas 1911 m. rugpjūčio 21-osios, antradienio, rytą užsuko į Luvrą nusipiešti...

Lobodos koncertai įvyks: URM teko pripažinti, kad neįsileisti dainininkės negalime (6)

Praėjusią savaitę Užsienio reikalų ministerija ( URM ) pranešė planuojanti į nepageidaujamų...

Karališkasis biografas įvardijo galimą karalienės Elžbietos II mirties priežastį: tikėtina, kad monarchė sirgo sunkia liga

Karališkasis biografas Gilesas Brandretas įvardijo tikėtiną Elžbietos II mirties priežastį....

Gydytojas išvardijo galimas sąnarių skausmų priežastis: atkreipė dėmesį į esminę klaidą, kurią daro daugelis

Specialistai pastebi, kad lapkričio mėnesį pas gydytojus žmonės lankosi dažniau, po vasaros...

Skaistė: VERT dokumentas – darbinis, energijos kainos paaiškės gruodžio viduryje

Valstybės kompensacijoms už dujas ir elektrą 2023 metams reikalinga suma bei visuomeninė elektros...