aA
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimas susijęs su migrantų krize, daug nenustebino, taip feisbuke rašė buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, teisininkas Dainius Žalimas. Jis socialiniame tinkle dėstė, jog sprendimas Lietuvai nėra naudingas, bet panašu, kad dėl jos pačios kaltės.
Migrantų stovyklą Medininkuose
Migrantų stovyklą Medininkuose
© DELFI / Julius Kalinskas

Jis socialiniame tinkle rašė, kad Lietuvos taikomų priemonių teisėtumas valdant migracijos krizę kelia abejonių.

„Tik užsispyrusiai to nenorėta girdėti. Kaip ir nenorėta logiškai veikti, iš karto įvedant nepaprastąją padėtį kartu su atitinkamomis nepaprastosiomis priemonėmis, įskaitant migrantų sulaikymą. Taip galbūt dar buvo įmanoma veikti teisėtai.

Tokios migrantų teises ribojusios priemonės, kokios taikytos vadinamosios ekstremaliosios situacijos metu, neturi jokio konstitucinio pagrindo, nes pagal Konstituciją negalima joje numatyto nepaprastosios padėties režimo pakeisti nekonstituciniu ekstremaliosios situacijos režimu. Nekalbant jau apie tai, jog tokia priemonė, kaip teisės į apeliaciją atėmimas, apskritai negalima pagal Konstituciją net nepaprastosios padėties metu“, – feisbuke rašė buvęs KT pirmininkas D. Žalimas.

Dainius Žalimas
Dainius Žalimas
© DELFI / Karolina Pansevič

Visgi, anot jo, nustebino keli ESTT sprendimo punktai, „liudijantys Lietuvos negebėjimą pagrįsti bent jau taikytų priemonių būtinumą išskirtiniu iš užsienio organizuoto masinio migrantų antplūdžio pobūdžiu“.

„Štai 73 punkte nurodyta: „Lietuvos vyriausybė, beje, nepaaiškino, koks yra tokios priemonės (teisės pateikti tarptautinės apsaugos prašymą atėmimo neteisėtai į šalį patekusiam asmeniui) poveikis viešosios tvarkos palaikymui ir vidaus saugumo užtikrinimui esant nagrinėjamai ekstremaliajai situacijai dėl masinio migrantų antplūdžio“.

O 92 punkte nurodyta: „Galiausiai dėl per teismo posėdį pateiktų Lietuvos vyriausybės argumentų, kiek juos galima suprasti taip, kad dėl išskirtinės situacijos, susiklosčiusios dėl migrantų antplūdžio, pagal SESV 72 straipsnį galima nukrypti nuo visų Direktyvos 2013/33 nuostatų, reikia pažymėti, kad ši vyriausybė šiuo klausimu pateikia tik bendro pobūdžio pastabas, kurios, atsižvelgiant į šio sprendimo 70 ir 71 punktuose primintą jurisprudenciją, negali pateisinti šio straipsnio taikymo“, – dokumentą socialiniame tinkle citavo D. Žalimas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės, Gintaro Žagunio užkarda
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės, Gintaro Žagunio užkarda
© DELFI / Julius Kalinskas

Anot buvusio KT pirmininko, tai gali reikėti, kad „teismui nepakako bendro pobūdžio teiginių apie hibridinę agresiją ir karą, taip pat bendrų prielaidų apie tai, kad taikomomis priemonėmis užtikrinama viešoji tvarka ir nacionalinis saugumas“.

„Kitaip sakant, tarptautiniame teisme reikia konkretikos ir jam nedaro įspūdžio grėsminga politinė retorika, kuri naudota Lietuvoje niekinant žmogaus teisių gynėjų kritiką. Vien lozungais ten toli nenuvažiuosi“, – įžvalgomos feisbuke dalijosi D. Žalimas.

Jis teigė, jog bet kam, kas būtų prieš tai skaitęs atitinkamas ES direktyvas, „būtų buvę aišku, jog, ko gero, neįmanoma pagrįsti į šalį patekusio asmens teisės pateikti tarptautinės apsaugos prašymą atėmimo (taigi reikalavimas pateikti tokį prašymą tik užsienyje ar sienos perėjimo punkte nėra teisėtas)“.

„Kaip buvo akivaizdu ir tai, jog asmens sulaikymas gali būti grindžiamas tik to konkretaus asmens keliama grėsme (taigi nėra teisėtas asmens sulaikymas vien dėl to, kad jis atvyko į šalį neteisėtai).

Taip pat buvo akivaizdu, jog norint nukrypti nuo tokių reikalavimų, reikia gerokai konkrečiau ir išsamiau nukrypimus pagrįsti nacionalinio saugumo interesais, ką, ko gero, iš tiesų buvo įmanoma padaryti. Tik, matyt, tokios pastangos nebuvo kokybiškos, nes teismas tarsi nepastebėjo migrantų antplūdžio išskirtinumo ir jo poveikio bendros ES sienos apsaugai“, – pažymėjo D. Žalimas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės, Gintaro Žagunio užkarda
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės, Gintaro Žagunio užkarda
© DELFI / Julius Kalinskas

Jis feisbuke rašė, jog nepakako ir samprotavimų apie pasenusį ES teisyną.

D. Žalimas teigė, jog panašu, kad ESTT sprendimas nėra naudingas Lietuvai ir susidaro įspūdis, kad dėl pačios Lietuvos kaltės.

„Jis yra migrantų krizės metu išryškėjusių teisinio nihilizmo tendencijų pasekmė. Jeigu ir toliau bus skatinama siekti trumpalaikės naudos bet kokiomis, taigi ir neteisėtomis, priemonėmis (visiškai nieko negalvojant kiek toliau apie būsimas pasekmes ateityje), taip pat bus skatinamas aklas politinis paklusnumas ir pataikūniškumas valstybės tarnyboje, tokių tarptautinių teismų sprendimų daugės. Beje, akademinis pasaulis taip pat nebuvo itin kritiškas tam, kas vyko. Daugeliui buvo patogu arba visai patylėti, arba nustoti kalbėti šia tema“, – feisbuke rašė buvęs KT pirmininkas D. Žalimas.

Plačiau apie sprendimą skaitykite čia.

Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau nei 10,3 tūkstančio.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(49 žmonės įvertino)
2.4694

Top naujienos

Dėl paramos Ukrainai mestas naujas šešėlis: ar susirūpinti turėtų ir Lietuva? (6)

Sugedo, nebešaudo, šlamštas! Ar Berlynas bando sabotuoti ginkluotę, kurią perduoda...

Vyriausybė gelbės „Perlas Energija“ klientus: bus užtikrinamas visuomeninis tiekimas, kompensuojami kainų skirtumai (1)

Antram didžiausiam nepriklausomam elektros tiekėjui „ Perlas Energija “ ketvirtadienį...

Turkų žiniasklaida: Putinas keičia nuomonę dėl susitikimo su Zelenskiu (13)

Televizijos kanalas „CNN Turk“ skelbia, kad per Rusijos ir Turkijos prezidentų susitikimą,...

Tikslas rinktinei – žaisti bent pusfinalyje: objektyvus ar optimistinis?

„Iškėlėme ambicingus tikslus. Iš vyrų lauksime kovos dėl medalių Europos čempionate“, –...

VERT pradeda „Perlas Energija“ tikrinimą: kyla įtarimų, kad siekiama naudos akcininkams papildyta

Nepriklausomam elektros tiekėjui „ Perlas Energija “ ketvirtadienį paskelbus, kad stabdo...

Įvertino pasikeitimus Šimonytės komandoje: vienas tikslas akivaizdus

Politologai nelinkę sureikšminti pokyčių premjerės Ingridos Šimonytės komandoje. Mykolo Romerio...

Suomijos premjerė po audringo vakarėlio: nevartojau nieko, išskyrus alkoholį (9)

Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose Suomijos premjerė Sanna Marin audringai...

Karas Ukrainoje. Žiniasklaida: Krymo „vadovybė“ staiga paliko pusiasalį, perkeliami orlaiviai Rusija vėl smogė Charkivui (4)

Ketvirtadienio naktį Rusijos pajėgos galingai atakavo Charkivą – smogta bendrabučiui, kurio...

Verslas PliusAndrew Atkinson; Celia Bergin

Jungtinėje Karalystėje dar vienas ženklas, įspėjantis apie galimą rinkos silpnėjimą

Jungtinėje Karalystėje (JK) laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo pirmą kartą nuo 2020 m....

Buvęs energetikos ministras Sekmokas apie elektros liberalizavimą: to tikrai nereikėjo daryti (15)

Buvęs konservatorių energetikos ministras Arvydas Sekmokas „Delfi TV“ laidoje kritikavo...