Neabejoja – bylų prieš Lietuvą tikrai bus
„Aš pakankamai nuosekliai visą laiką sakiau, jog norint taikyti tokius apribojimus, kaip sulaikymas be teismo sprendimo ir kolektyvinis apgręžimas nenagrinėjant individualios kiekvieno žmogaus situacijos, būtų buvę geriausia skelbti nepaprastąją padėti, bent jau pasienio zonose.
Tokiais atvejais, paskelbus nepaprastąją padėtį yra suspenduojami šalies įsipareigojimai pagal Europos Žmogaus teisių konvenciją. Tiek dėl laisvės ribojimo sąlygų, tiek dėl kolektyvinio išsiuntimo draudimo. Šiuos įsipareigojimus suspendavus, mums dėl to jokių bylų nebūtų, nebent kas nors sugalvotų nuginčyti nepaprastąją padėtį, kuo labai abejoju.
Būtų apsiribota tik minimumu, nes ir nepaprastosios padėties atveju nepaneigiama pareiga su žmonėmis elgtis žmoniškai, kad tai neprilygtų kankinimui. Tačiau tai padaryta nebuvo, dėl to Lietuva gali sulaukti bylų. Manau, kad bylų prieš Lietuvą tikrai bus. Kiek – nežinau, tačiau tai tik laiko klausimas“, – sakė profesorius D. Žalimas.
Buvęs Lietuvos Konstitucinio teismo pirmininkas, profesorius D. Žalimas akcentavo, kad šalies Konstitucija neleidžia asmenų laikyti sulaikyme pusmetį ar metus, kaip siūloma, be teismo sprendimo.
Veiksmingo gydymo nesuteikimas prilygsta nežmoniškam elgesiui
Migrantai taip pat skundžiasi negaunantys pilnaverčio gydymo, jiems teikiama tik elementari medicininė pagalba. Šie skundai „Delfi“ redakciją pasiekia reguliariai, kreipiasi įvairiose šalies vietose apgyvendinti migrantai.
Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų atstovai yra minėję, kad taip yra dėl to, jog šie asmenys nėra drausti privalomuoju sveikatos draudimu. Migrantai savo ruožtu atkerta, kad toks pasiteisinimas – absurdiškas, nes jiems draudžiama dirbti, mokėti mokesčius.
Ypač dažnai skundžiamasi, jog tinkamos medicininės pagalbos negauna net vaikai, tarp kurių esama ir labai sunkių ligonių. Be to pasakojama, kad, pavyzdžiui, suskaudus dantį duodama tik tabletė nuo skausmo, o ne taikomas gydymas.
D. Žalimo pasiteiravus, ar ateityje tai negali būti traktuojama kaip nežmoniškas elgesys, galbūt prilygstantis kankinimui, profesorius minėjo, kad reikėtų individualiai analizuoti kiekvieną konkretų atvejį.
„Gali būti teigiama, kad Lietuva pažeidžia Europos Žmogaus teisių konvenciją tinkamai nepasirūpindama žmonių sveikata. Jeigu kankinimams tai neprilygsta, tai bent jau nežmoniškam elgesiui. Nes šioje vietoje vis tiek reikia pasirūpinti veiksmingu gydymu“, – kalbėjo profesorius D. Žalimas.
Skųsis ir gyvenimu palapinėse ?
VDU Teisės fakulteto dekanas priminė, jog visai neseniai tiek šalies teismai, kiek rečiau – EŽTT sulaukdavo laisvės atėmimo bausmes atliekančių ar atlikusių kalinių ieškinių dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų. Jo vertinimu, ši istorija gali pasikartoti, šįkart ieškinius teiktų gyvenimo sąlygomis nepatenkinti migrantai.
„Gyvenimo sąlygos palapinėse gali būti traktuojamos kaip nežmoniškos. Juolab minėta, kad jie skundžiasi negaunantys būtiniausios pagalbos, žmogus priverčiamas kentėti, nors to galėtų ir nebūti. Tai gali būti prilyginama nežmoniškam elgesiui ir tai dar viena kryptis, kur Lietuva gali sulaukti pareiškimų ir bylų prieš ją.
Nes kyla klausimas, ar tai iš tiesų yra minimalios, žmogaus orumą atitinkančios sąlygos, ar tikrai valstybė negali pasirūpinti, kad būtų jiems geriau?“, – kalbėjo D. Žalimas ir minėjo, kad migrantai be abejonės turėtų priežasčių skųstis.
Rukloje mirusio vaiko istorija: atsakyti į klausimus padėtų tik ikiteisminis tyrimas
Praėjusią savaitę Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą sukrėtė su tėvu į Lietuvą atvykusio, sunkiai sirgusio berniuko mirtis. Protestavę migrantai dėl vaiko netekties kaltina esą pavėluotai suteiktą medicininę pagalbą, o bendrą situaciją centre vadina „tragedija“.
Jų teigimu, blogai pasijutusio vaiko tėvas į naktį budėjusį centro darbuotoją kreipėsi apie 3 val. nakties, šis patikrino vaiko būklę ir nusprendė, jog greitosios medicinos pagalbos kviesti nereikia. Migrantų teigimu, pakartotinai tėvas kreipėsi apie 7 val. ryto, kai sūnus jau stipriai karščiavo. Greitoji pagalba tąkart buvo iškviesta, vaikas nuvežtas į ligoninę, tačiau medikai jam padėti jau negalėjo. Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė žurnalistams sakė, jog sprendimą pirmą kartą nekviesti medikų priėmė socialinio darbuotojo padėjėjas. Vėliau ji tikino, kad pirmasis kreipimąsi prašant kviesti greitąją buvo ne 3 val. ryto, bet 5 val.ryto.
Paklausus, ar žmogus, priėmęs sprendimą kviesti ar nekviesti greitąją turi medicininį išsilavinimą, kompetencijas, leidžiančias diagnozuoti ligonio būklę, B. Bernotienė žurnalistams sakė, kad šis asmuo „turi išsilavinimą, kuris suteikia jam galimybę nustatyti, ar žmogui reikia pagalbos“.
D. Žalimas minėjo, kad į visus klausimus bei abejones turėtų atsakyti ikiteisminis tyrimas. Apie potencialią galimybę jį pradėti bei įvertinti ne tik vaiko mirties, bet ir prieš tai kilusių neramumų aplinkybes, kurių metu policija panaudojo ašarines dujas yra sakę Seimo Kontrolieriaus įstaigos atstovai. Užsiminta apie rengiamą raštą Generalinei prokuratūrai.
„Europos žmogaus teisių konvencijos klausimas toks – ar buvo viskas padaryta, kad būtų išgelbėta žmogaus gyvybė. Gali būti įrodyta, jog ne viskas. Tokiu atveju bus konvencijos pažeidimas. Nes yra procedūriniai reikalavimai, valstybė turi daryti viską, kas jos galioje, kad žmogaus gyvybė būtų saugoma ir išsaugota“, – kalbėjo teisės profesorius D. Žalimas.
Jis prognozavo, jeigu ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatyti tam tikri pažeidimai, ko gero pareiškimų Europos Žmogaus teisių teismui nesulauktume.
„Jeigu viskas pasibaigtų tyrimo nutraukimu ir atsakingų asmenų neradimu, kartais būna taip, kad valstybė pripažįstama atsakinga pagal Europos Žmogaus teisių konvenciją, kai „neįvykdytas atsakingas mirties priežasčių tyrimas“, – kalbėjo buvęs Lietuvos konstitucinio teismo pirmininkas, VDU Teisės fakulteto dekanas D. Žalimas.
Teisininko verdiktas: žiniasklaidos laisvė ribojama nepagrįstai
Teisės ekspertas taip pat įvertino ir susidariusią situaciją, kai įvairios šalies institucijos riboja žiniasklaidos atstovų galimybę susitikti ir laisvai bendrauti su migrantais. Dažniausiai motyvuojama tuo, jog pamatę žurnalistus migrantai įsiaudrina: garsiai reiškia nepasitenkinimą gyvenimo sąlygomis, protestuoja.
„Žiniasklaidos laisvė – vienas pliuralistinės visuomenės pagrindų. Todėl kyla klausimas, ar žiniasklaidos laisvė tikrai nėra varžoma nepagrįstai, ar tikrai tokie suvaržymai atitinka Konstituciją, ar atitinka Europos Žmogaus teisių konvenciją?
Aš laikiausi nuomonės, kad norint apriboti žiniasklaidos laisvę, neįleisti jos atstovų į tam tikras zonas, neleisti laisvai rinkti informacijos, reikėjo nepaprastosios padėties. Tada būtų viskas aišku.
Nes dabar, taikos metu, neleidžiama rinkti informacijos iš asmenų, kurių sulaikymas viso labo sankcionuotas įstatymu, jų atžvilgiu nėra vykdomo jokio ikiteisminio tyrimo, tai nėra tie subjektai, kurie negalėtų kai ko pasakoti. Šiaip, tokiomis sąlygomis riboti žiniasklaidos laisvės neturėtų būti galima“, – sakė D. Žalimas.
Teisės profesorius taip pat minėjo, kad migrantai turi teisę reikšti savo nuomonę bei sakė nematantis teisėtų pagrindų tai riboti.
„Vienas dalykas, jeigu jie kokią nors ikiteisminio tyrimo paslaptį galėtų atskleisti, tada suprantu. O gyvenimo sąlygos (kuriomis migrantai piktinasi – red.) nėra slapta informacija. Nėra visuomenės intereso nežinoti, nėra pagrindo riboti viešą informaciją. Kodėl Lietuvos žmonės negali žinoti, kaip laikomi pabėgėliai, turėti tikrą informaciją apie tai?“, – svarstė D. Žalimas.
