Istorija paprasta: Europos Parlamente dirba Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, Liberalų sąjūdžio pirmasis vicepirmininkas Antanas Guoga, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas. Šie politikai arba negali kandidatuoti Seimo rinkimuose ir timptelti partijos aukštyn, arba jų veiksmai apsunkinami neseniai priimtos pataisos.
Seimas lapkričio 19 d. priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kurių viena itin įdomi ir iš pirmo žvilgsnio nekalta. Remiantis pataisa, Seimo nariu išrinkus savivaldybės tarybos, Europos Parlamento narį ar merą, toks politikas per 15 dienų netenka savivaldybės, europarlamentaro ar mero pareigų – jis nebegali rinktis.
Oficiali pataisos priežastis – kad politikai nustotų apgaudinėti rinkėjus ir dalyvauti rinkimuose vien tik viešųjų ryšių tikslais.
Tačiau iš pirmo žvilgsnio nekalta ir smulki pataisa gali turėti nelauktų pasekmių 2016 m. Seimo rinkimams.
Formaliai pataisą inicijavo valstiečių ir žaliųjų atstovė Rima Baškienė, taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai, bet socialdemokratai atvirai pripažįsta, kad pataisa atitinka jų interesus daugiau nei 100 proc.
„Tie, kurie taip teigia, akivaizdžiai meluoja ir bando mane supriešinti su V. Blinkevičiūte ir Z. Balčyčiu. Pagrindinis mano anksčiau siūlyto projekto tikslas yra rinkėjų interesų apsauga – negalime žaisti su jų lūkesčiais ir juos apvilti, nes tai skatina nepasitikėjimą partijomis bei politikais“ – sako J. Bernatonis.
Darbo partija: ką daryti V. Mazuroniui?
Darbo partijos pirmininkas V. Mazuronis planavo rinkimuose vesti partijos sąrašą, bet balotiruotis vienamandatėje apygardoje neketino.
Tačiau dabar, neoficialiais duomenimis, šio politiko dalyvavimas Seimo rinkimuose gali pakibti ant plauko. Jei jis dalyvaus rinkimuose, tai tikriausiai bus naudinga Darbo partijai, bet laimėjęs Seimo nario mandatą V. Mazuronis gali pralošti asmeniškai.
Taip nutiktų, jei Darbo partija netaptų valdančiosios koalicijos nare ir V. Mazuroniui tektų būti opozicijos parlamentaru. Vieša paslaptis, kad patyrę politikos vilkai būti eiliniais Seimo nariais netrokšta. Jie siekia mažų mažiausiai tapti ministrais. Tačiau ministro portfelio iš anksto neužsisakysi.
Europos Parlamento nario alga neatskaičius mokesčių siekia 7956 eurus, po mokesčių – 6200 eurų. Europarlamentarams taip pat kompensuojamos įvairios išlaidos, susijusios su darbu.
Eilinio Seimo nario atlyginimas siekia 2530 eurų neatskaičius mokesčių ir 1920 eurų po mokesčių.
Jei V. Mazuronis nuspręs dalyvauti Seimo rinkimuose ir laimės parlamentaro mandatą bei praras vietą Europos Parlamente – iš to labiausiai išloš partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Petras Gražulis. Kaip žinoma, V. Mazuronis buvo išrinktas pagal „Tvarkos ir teisingumo“ kandidatų sąrašą, todėl atsilaisvinusi vieta teks kitam „tvarkiečiui“ – Darbo partija į šią vietą pretenduoti negali.
Pats V. Mazuronis DELFI sakė, kad prioritetų sąraše dėl dalyvavimo rinkimuose pirmiausia bus atsižvelgiama į Darbo partijos interesus ir tik vėliau į jo asmeninius troškimus. Partijos interesu politikas laiko ne tik kuo didesnį išlošį Seimo rinkimuose, bet ir vietos išlaikymą Europos Parlamente, nors didesniu prioritetu laikytų pergalę parlamente.
Liberalų sąjūdis: kliūtys A. Guogai
Tačiau A. Guoga atsidūrė spąstuose. Paskelbęs apie metamą pirštinę premjerui Algirdui Butkevičiui Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje politikas kiek paskubėjo – paaiškėjo, kad jis negali būti registruojamas kandidatu, nes turi ne tik Lietuvos, bet ir Australijos pilietybę.
Remiantis Lietuvos Konstitucija, „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“.
„Su A. Guoga būtų taip: jis ateitų registruotis politinės kampanijos dalyviu, tai kampanijos dalyviu galėtume užregistruoti. Ir tada, kai ateitų laikas pareiškiniams dokumentams, jis jau turėtų pateikti įrodymus dėl pilietybės – turėtų pateikti kompetentingų Australijos institucijų dokumentus“, - sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
„1998 m. Konstitucinio Teismo nutarimas kalba apie Seimo nario priesaikos reikšmę. Nutarime pasakyta, kad asmuo, kuris turi kitos valstybės pilietybę, negali būti renkamas Seimo nariu, nes Konstitucija reikalauja duoti priesaiką Lietuvos valstybei. Pasižiūrėkime į 93 Konstitucijos straipsnį: ten irgi parašyta – ministrai pradėdami eiti pareigas turi prisiekti. Vadinasi, jeigu būtų aiškinama, kad ministras galėtų turėti kitos valstybės pilietybę (jis būtų susijęs lojalumo ryšiais su kita valstybe) ir duotų priesaiką Lietuvos valstybei, tai kiltų abejonių dėl priesaikos tikrumo – kuri priesaika yra tikroji. Remiantis šiomis dviem Konstitucijos nuostatomis aš manau, kad asmuo, turintis kitos valstybės pilietybę, negali užimti ne tik ministro pareigų, bet ir visų pareigų, kurios susijusios su Konstitucijoje numatyta priesaika“, - sako V. Sinkevičius.
A. Guoga yra šešėlinis liberalų ūkio ministras. Politikas ne kartą išreiškė norą vadovauti šalies ūkiui.
Jei A. Guoga pasiryžtų atsisakyti Australijos pilietybės, dalyvautų Seimo rinkimuose ir laimėtų parlamentaro mandatą, jis prarastų vietą Europos Parlamente – taigi išnyksta galimybė padėti Liberalų sąjūdžiui per rinkimus ir neprarandant europarlamentaro mandato stebėti, ar pavyks Liberalų sąjūdžiui tapti valdančiosios koalicijos nariu.
A. Guogai būtų labai nepalanku, jei jis atsisakytų Australijos pilietybės ir prarastų Europos Parlamento nario mandatą, tačiau Liberalų sąjūdis netaptų koalicijos dalimi – tokiu atveju ministro portfelis nuplauktų ir A. Guogai tektų likti Seime nepešus nieko didingo.
Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui A. Guogos dilemos tikriausiai nebūtų svarbios, tačiau tai gali atšaldyti europarlamentaro norą apskritai dalyvauti liberalų rinkimų kampanijoje ir padėti partijai iškovoti pergalę.
R. Paksas nokautuotas Seime
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis R. Paksas buvo nokautuotas Seime, kuris nepriėmė Konstitucijos pataisos, kuri būtų atvėrusi jam kelią dalyvauti Seimo rinkimuose. Tai reiškia, kad „tvarkiečių“ rinkėjai R. Pakso vėl neišvys rinkimų sąraše.
Iš partijos pasitraukus V. Mazuroniui ir perėjus vadovauti Darbo partijai, „Tvarka ir teisingumas“ neturi ryškaus politinio lyderio.
„Tvarkai ir teisingumui“ priimta Seimo rinkimų įstatymo pataisa dėl europarlamentarų, savivaldybių tarybų narių ir merų nėra aktuali, nes R. Paksas šiaip ar taip negali dalyvauti rinkimuose.
Konservatorių dilema dėl G. Landsbergio
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas G. Landsbergis jau anksčiau yra teigęs, kad trauksis iš Europos Parlamento artėjant Seimo rinkimams. Preliminariai, politikas turėtų vesti partijos sąrašą ir dalyvauti rinkimuose vienmandatėje Žaliakalnio rinkimų apygardoje Kaune, kuri pagal naują projektą tampa Centro-Žaliakalnio apygarda.
Jei politikas žodžio laikysis, pataisa dėl europarlamentarų, savivaldybių tarybų narių ir merų įgaliojimų nutrūkimo išrinkus į Seimą bus neaktuali.
„Bet konservatoriai patys nubalsavo už tą pataisą, nes juos nervina, kad G. Landsbergis vis nesitraukia iš Europos Parlamento“, - sako vienas socialdemokratas.
Tai gali būti tik piktos oponentų kalbos. Tačiau konservatoriai kalba panašiai.
„Jis vis sako, kad pasitrauks iš Europos Parlamento, kai pavasarį bus suformuotas kandidatų sąrašas. Ir esą jeigu jam bus patikėta vesti sąrašą, tai jis trauksis iš Europos Parlamento. Bet tai kaip partija gali jam nepatikėti vesti sąrašo? Tai net neįmanoma. Gandų lygyje tikrai yra svarstymų, kad jeigu rinkimai bus nepalankūs, jis ketina likti Europos Parlamente, bet, aišku, niekas neprisipažins“, - sakė vienas konservatorius.
Tokiu atveju Seimo pataisa įgauna prasmę – G. Landsbergis būtų priverstas padaryti pasirinkimą dar prieš Seimo rinkimus ir netektų atsitraukimo galimybės.
Konservatorių reitingai artėjant 2016 m. Seimo rinkimams nėra blogi, bet ne stulbinantys. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus Lietuvos gyventojus paaiškėjo, kad už socialdemokratus balsuotų 22,4 proc. respondentų, už Liberalų sąjūdį – 14,6 proc., už konservatorius – 10,6 proc.
Remiantis apklausomis, rinkėjai labiau pageidauja socdemų ir liberalų koalicijos nei liberalų ir konservatorių, todėl netekus Europos Parlamento nario mandato ir atsidūrus Seime, G. Landsbergio gali laukti tiesiog opozicijos lyderio likimas.
Socialdemokratai tarpusavyje net juokais svarsto, kad eiti į Seimo rinkimus G. Landsbergiui neleis žmona Austėja Landsbergienė.
Veikiausiai norėdami sukelti dar daugiau abejonių G. Landsbergiui, politikai pamėtėjo žurnalistams antį apie tai, kad Žaliakalnio rinkimų apygardoje ketina kandidatuoti populiarusis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Tačiau atrodo, kad S. Skvernelis su socialdemokratais dalyvaus rinkimuose Žirmūnų rinkimų apygardoje, nors pasiūlymų yra sulaukęs ir iš liberalų.