Į DELFI kreipėsi Vilniaus teritorinėje darbo biržoje registruotas Jonas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma, neatskleidžiama asmens prašymu), kuris informavo iš šios įstaigos sulaukęs nustebinusio laiško.
„Tokio pobūdžio laišką – pasiūlymą su mokymo programa iš Vilniaus teritorinės darbo biržos gavau pirmą kartą“, – rašė bedarbis.
Jonui ir dar devyniems Vilniaus teritorinėje darbo biržoje registruotiems bedarbiams rugpjūčio 22 dieną buvo išsiųstas šios įstaigos elektroninis laiškas, kurio tema – „Darbo pasiūlymas“.
Tačiau laiške bedarbiai ne informuojami apie laisvas darbo vietas ar konkrečias įsidarbinimo galimybes, bet supažindinami su galimybe mokytis draudimo agento veiklos paslapčių viešojoje įstaigoje „Draudimo ir rizikos valdymo institutas“.
Žada prestižinę specialybę ir gerai apmokamą darbą
„Pristatome Jums galimybę įgyti perspektyvią profesiją ir sėkmingai sugrįžti į darbo rinką: Draudimo produktų pardavimas“, – rašoma Vilniaus teritorinės darbo biržos išplatintame elektroniniame laiške.
Jame nurodoma, kad tai formaliojo profesinio mokymo programa, kurią finansuoja darbo birža. „Pasirinkę šią mokymo programą, Jūs garantuotai turėsite darbo pasiūlymų“, – užtikrinami adresatai.
Tuo pačiu priduriama: „Darbo birža garantuoja Jums finansavimą už mokymą ir sveikatos priežiūrą bei stipendiją!“
Laiške pažymėtose nuorodose siūloma susipažinti su Draudimo ir rizikos valdymo instituto siūloma programa internete. Pridėtame vaizdo įraše teigiama, kad Institutas yra vienintelė įstaiga Lietuvoje, skleidžianti draudimo srities specialistų profesinės kvalifikacijos kėlimo programas. Jame nurodoma, kad draudimo produktų pardavėjo profesija yra viena seniausių pasaulyje ir prestižiškiausių profesijų, taip pat tikinama, kad draudimo produktų pardavėjų teikiamos paslaugos turi ir visada turės paklausą rinkoje bei bus gerai apmokamos.
„Įdomus darbas! Užsidirbkite, pasinaudojus savo prigimtiniais bruožais! Mėgstate bendrauti su įdomiais žmonėmis? Patinka padėti žmonėms? Turite širdyje prigimtini gerumą? Džiaugiatės, kai žmonės jaučia Jums dėkingumą? Tada šis darbas Jums!“, – rašoma vienoje iš pateiktų nuorodų (kalba netaisyta).
Laiške yra ir nuoroda į Instituto rengiamos Draudimo akademijos absolventų atsiliepimus. „Man asmeniškai patiko, nes aš, eidamas į tuos kursus, buvau ir skeptikas, nes teko man sulaukti skambučių iš tokių aktyvių pardavimų. Žinau, kad man tai nepatinka, ypatingai, kai skambina ne laiku. Bet žinojau, kad čia bus savotiška psichoterapija, man jos reikėjo, ir aš ją gavau. Kad tai bus tokios kokybės, aš tikrai nesitikėjau. Kad ant tiek praplaus man smegenis, aš tikrai to nesitikėjau, ir aš tuo tikrai džiaugiuosi“, – apie mokymus įraše pasakoja vienas dalyvis.
Bedarbių pinigais skatina pilietinį aktyvumą
Kaip DELFI sakė Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė Inga Balnanosienė, bedarbiams išplatintas laiškas – ne jos vadovaujamos institucijos, bet mokymus organizuojančios įstaigos pranešimas. Jos teigimu, ši informacija darbo biržos persiųsta todėl, kad potencialus paslaugų teikėjas įstaigos tinklalapyje gali matyti bedarbio vardą, pavardę bei tam tikrus statistinius duomenis, bet nepasiekia jo kontaktų.
„Yra sudaromos sąlygos pristatyti savo paslaugas visiems be išimties socialiniams partneriams, tai yra, visoms be išimties profesinėms įstaigoms, įmonėms, kurios organizuoja mokymus arba kurios ieško darbuotojų. Bet paskui jau yra žmogaus teisė rinktis – arba jis susidomi ir susisiekia su jais tiesiogiai, arba ne. Mes neproteguojame nė vienos mokymo įstaigos ir nė vieno paslaugos teikėjo. Tai yra visiškai vienodos galimybės“, – tikino ji.
Paklausta, ar darbo birža vertina, kiek profesija, kurios bedarbiams siūloma mokytis, yra paklausi rinkoje, Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė sakė, kad tai privalu daryti, jei numatomas finansavimas pagal dvišalę profesinio mokymo sutartį. „Bet jeigu žmogus pageidauja įgyti kitą profesiją, ir jis žino, ką veiks, tai yra, su juo aptariama, kokia yra jo vizija, kur jis planuoja įsidarbinti, ar jis pradės savo verslą, ar pradės dirbti individualiai, tokiu atveju galima rinktis tą profesiją, kurios pageidauja pats klientas“, – nurodė ji.
Ar tikslinga Darbo biržai mokėti už mokymus, kurie neužtikrins žmogui darbo vietos? Pasak Vilniaus teritorinės darbo biržos vadovės, yra manoma, kad jeigu žmogus kuria darbo vietą sau, tai jis suvokia ir supranta, dėl ko mokosi ir kokią paslaugą ar prekę pardavinės.
„Valstybei apsimoka turėti aktyvų pilietį – tai yra, investuoti į jį tam, kad jis būtų integruotas į darbo rinką arba per tipines sutartis, arba, jei žmogus turi potencialą kurti sau darbo vietą, savo verslą, tai valstybei tikrai apsimoka tą galimybę suteikti“, – tvirtino I. Balnanosienė.
Požiūriai į pasiūlymą – skirtingi
Kaip rašė DELFI tekste, Draudimo ir rizikos valdymo institutas, vadovaujamas Aleksandros Lezgovko, beldėsi ir į kitų teritorinių darbo biržų duris. Klaipėdos teritorinės darbo biržos vadovas Mindaugas Skritulskas atsisakė šiai įstaigai sudaryti, jo teigimu, išskirtines sąlygas, siųsdamas būtent į ją mokytis bedarbius.
Šių metų liepą centrinė įstaiga Lietuvos darbo birža nurodė Klaipėdos teritorinio padalinio vadovui „apsvarstyti galimybę bendradarbiauti su viešąja įstaiga Draudimo ir rizikos valdymo institutu, siekiant padėti teritorinėje darbo biržoje registruotiems darbo ieškantiems asmenims integruotis į darbo rinką“ bei informuoti centrinę įstaigą apie veiksmus, kurių imtasi skatinant tokį bendradarbiavimą.
M. Skritulsko vadovaujama įstaiga tvirtino, jog atlikta Klaipėdos skyriaus bedarbių individualių užimtumo veiklos planų analizė parodė, kad per 2017 metus nei vienas potencialus profesinio mokymo dalyvis, nurodęs pagrindinį tikslą – įgyti kvalifikaciją ar kompetenciją ir įsidarbinti, nepageidavo tapti draudimo produktų pardavėju.
„Mes ne kartą A. Lezgovko sakėme – prašome susirasti darbdavius, kurie vėliau įdarbintų mokymus baigusius asmenis su tam tikrais įsipareigojimais. Tačiau tokių darbdavių neatsirado. Netgi nelabai turėjome bedarbių, kurie norėtų įgyti šitą specialybę. Kas svarbiausia, mes pagal teisės aktus negalime nukreipti bedarbių mokytis konkrečioje mokymo įstaigoje, nes išskirtinę teisę apsispręsti turi tik jie patys. Mes A. Lezgovko paaiškinome, kad, kaip ir visiems mokymų teikėjams, galime sudaryti galimybę reklamuoti savo paslaugas, pristatyti programą mūsų erdvėse, kaip tai daro darbdaviai. Tačiau mes negalime sudaryti išimtinių privilegijų“, – DELFI kalbėjo M. Skritulskas.
Tuo metu A. Lezgovko, paklausta, ar, mokydama to pageidaujančius bedarbius, ji negalėtų komplektuoti grupės ir iš Darbo biržoje neregistruotų asmenų, tvirtino, kad to daryti negalima. „Žmonės, kurie stovi Darbo biržoje, yra mano tikslinė grupė. Aš galiu ištraukti žmones iš situacijos, į kurią jie papuolė. Tai socialiai atsakingas projektas“, – kalbėjo Draudimo ir rizikos valdymo instituto vadovė.
„Mūsų tikslas yra, kad žmonės, kurie gauna kitą kompetenciją, iš karto startuotų ir dirbtų sėkmingai šitame versle. Mes orientuojamės į vyresnio amžiaus žmones, kur buvo gautas labai didelis finansavimas, į moteris, kurios sėdi su mažais vaikais ir negali dirbti pilną darbo dieną, tai šita bedarbių kategorija išsiima individualios veiklos pažymą, toliau pasirašo su draudimo kompanija tarpininkavimo sutartį ir pradeda dirbti“, – aiškino Draudimo ir rizikos valdymo instituto vadovė.
Mokymų kaina skiriasi kelis kartus
Kaip nurodoma Lietuvos darbo biržos informaciniame puslapyje, Draudimo ir rizikos valdymo instituto rengiami draudimo agentų mokymai – Draudimo paslaugų pardavėjo akademija, trunkantys kiek ilgiau nei 3 savaites (136 valandas), kainuoja 1140 eurų asmeniui.
Kaip DELFI anksčiau informavo Vilniaus teritorinė darbo birža, praėjusiais metais apmokymus šioje įstaigoje pasirinko 12 darbo biržos klientų. „Visi dalyviai sėkmingai baigė mokymą, iš jų du įsidarbino pagal darbo sutartis, dešimt asmenų pradėjo vykdyti individualią veiklą draudimo produktų pardavimo srityje“, – nurodė šios įstaigos vadovė I. Balnanosienė.
Draudimo agentų apmokymo paslaugas Darbo biržos puslapyje siūlo ir dar dvi įstaigos – Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykla bei viešoji įstaiga „Profesijų spektras“, veikianti Druskininkuose bei Marijampolėje.
Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykla rengia ne gyvybės draudimo konsultantų mokymus – penkias savaites (200 valandų) trunkantis ciklas vienam dalyviui kainuoja 355,11 euro. Gyvybės draudimo konsultantai mokomi keturias savaites (160 valandų) – tai kainuoja 294,13 euro asmeniui. Mokymų dalyviams suteikiamas bendrabutis, kurio kaina – 5 eurai per parą.
Kaip DELFI sakė Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos Verslo skyriaus vedėja Lina Kaubrienė-Stunžėnienė, per praėjusius mokslo metus šią mokyklą baigia 15 mokinių pagal įvairias Darbo biržos programas. Mokymuisi draudimo konsultantais iki šiol niekas nebuvo nukreiptas.
„Mokinius mums teikia darbo birža – klausia, ar galėtumėme priimti tuos asmenis, mes klausiame, ar yra srautas, nes labai neapsimoka mokyti vieną žmogų, kadangi įkainis yra maždaug 1,05 - 0,7 euro iki mokesčių už vieną pamoką asmenui (įkainis priklauso nuo programos). Tuo atveju dėstantys pagal programą pedagogai turi mesti savo asmeninį gyvenimą, jeigu ne kasdien dirba, ir ateiti mokyti vieno žmogaus. Reikėtų srauto, bent 10-ies žmonių grupės, bet Lietuva yra per maža rinka, kad tiek surinktumėme. Ko gero, strategiškai žiūrint, visos Lietuvoje veikiančios darbo biržos turėtų vienu metu surinkti pageidaujančių žmonių grupę ir kreipti į kurią nors profesinę mokyklą. Visai kita kokybė būtų“, – aiškino ji.
Viešojoje įstaigoje „Profesijų spektras“ draudimo agentų mokymo programa trunka 22 savaites (880 valandų) ir kainuoja 868 eurų asmeniui. Taip pat suteikiama nakvynė už 5,7 euro per parą.
Kaip sakė šios įstaigos metodininkė Ignė Urmanavičienė, draudimo agentų mokymų šįmet nesirinko nė vienas bedarbis – už darbo biržos skiriamas lėšas jie mieliau įgyja daugiau kvalifikacijos ar diplomo reikalaujančias specialybes. Jos teigimu, jauni žmonės dažniau renkasi statybininkų, verslo organizatorių, masažistų, SPA specialistų mokymus.
„Kai kalbamės su žmonėmis, vyresnieji sako manantys, kad draudimo agentų yra labai daug, todėl jie nemato rinkoje didelio tokių specialistų poreikio. Jaunimas sako, kad jeigu poreikis būtų, jie tikrai eitų mokytis ir įgytų reikiamas teorijos, paskui praktikos žinias, bet jie tokios būtinybės nemato. Jie iš karto sako, kad jų draugai, pažįstami, kurie prisiduria užsiimdami draudimo agentų veikla, į jokius mokymus nėjo, negavo jokių diplomų – juos tiesiog mielai ir taip priėmė draudimo bendrovės: žmogus susimoka kelis eurus už seminarą ir sėkmingai dirba ar savaitgaliais, ar po pagrindinio darbo“, – pasakojo I. Urmanavičienė.