Iš viso iki šios dienos teismų sprendimais į darbą grąžinta 15 darbuotojų, dar iki 10 laukia teismų sprendimų. Dalis atleistųjų grįžo darbą, dalis po laimėtų bylų į darbą grįžti nebenorėjo arba su savivaldybe sudarė taikos sutartis.
Neteisėtais pripažinti, pavyzdžiui, buvusios Vaikų teisių skyriaus vedėjos atleidimas, Vaiko teisių skyriaus sujungimas su Socialinių paslaugų skyriumi.
„Grįžimai buvo sudėtingi, savivaldybė ir Socialinių paslaugų centras panaikino įsakymus dėl atleidimo, išmokėjo priteistas sumas ir paskelbė darbuotojams prastovas, reikalaudami, kad jie kiekvieną rytą registruotųsi savivaldybėje. Realūs grąžinimai ir teismų sprendimų vykdymas prasidėjo, kai darbuotojai kreipėsi į antstolę, kuri pareikalavo vykdyti sprendimus, o nesulaukusi atsakymo kreipėsi į teismą prašydama už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną bausti įstaigą, darbuotojų naudai priteisiant po 289 eurų už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną“, – keleto teisme atstovautų darbuotojų istorijas komentuoja advokatė Gitana Gudaitė.
Vasario 7 dieną Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme priimtas išplėstinės penkių teisėjų kolegijos sprendimas Lionės Sargelienės byloje. Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė į bylos nagrinėjimą neatvyko, nors teismas jai turėjo tiesioginių klausimų apie darbuotojų atleidimo aplinkybes.
Minėtoje byloje priimtas pavyzdinis sprendimas žemesnės instancijos teismams. Jame nuosekliai išaiškinta, kaip toliau bus nagrinėjamos panašaus pobūdžio bylos. Sprendimu apibrėžtos savivaldybės administracijos direktorės diskrecijos ribos, taip pat paaiškinta, kas yra realūs struktūriniai pertvarkymai ir fiktyvus pareigybės panaikinimas.
Teismas konstatavo, kad L. Sargelienės atveju, ją atleidus iš darbo, pareiškėjos atliktų funkcijų nebuvo atsisakyta – jos buvo pavestos kitai pareigybei. Kitaip sakant, pareiškėjos pareigybės panaikinimą teismas įvertino kaip fiktyvų.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad naujai priimta darbuotoja perėmė vykdyti pareiškėjos funkcijas neturėdama tinkamo išsilavinimo. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad dirbtinai nustatytos sąlygos neturėtų paneigti asmens teisės likti tarnyboje, o struktūriniai pertvarkymai neturėtų būti naudojami kaip pagrindas atleisti valstybės tarnautojus.
Iš esmės realūs (kompetentingo subjekto įvykdyti) struktūriniai pertvarkymai vykdyti kaip pagrindas atleisti darbuotojus dirbtinai nustatant sąlygas paneigti asmens teisę tęsti darbo santykius už solidžias mokesčių mokėtojų pinigų sumas“, – sako G. Gudaitė.
Advokatė taip pat pastebi, kad pradėjus nagrinėti bylas savivaldybė akcentavo dirbanti su gerokai mažesniu darbuotojų skaičiumi – teismui teikė pažymas, kad užtenka 108 darbuotojų. Tačiau prieš keletą mėnesių taryba priėmė sprendimą savivaldybės administracijos darbuotojų skaičių padidinti iki 130.
Savivaldybė įžūliai laikosi savo
Nepaisant nepalankių teismų sprendimų, Širvintų rajono savivaldybės administracija ir toliau sprendimus aiškina savaip – priešingai nei nustatė teismai.
„Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismai. Teismai patvirtino, kad Širvintų rajono savivaldybės administracijoje struktūros pakeitimai buvo realūs, o jų tikslas – optimizuoti administracijos darbą, vykdomas funkcijas paskirstyti vengiant jų dubliavimo, efektyviau panaudoti žmogiškuosius resursus.
Teismų sprendimų nekvestionuojame ir juos esame įpareigoti vykdyti.
Širvintų rajono savivaldybės administracijos reorganizaciją laikome pagrįstu ir reikalingu sprendimu. Metai sėkmingo darbo, tinkamai vykdant ir užtikrinant visas administracijai priklausančias funkcijas su mažesniu darbuotoju skaičiumi įrodė, kad biurokratinio mechanizmo mažinimas yra racionalus ir reikalingas“, – teigiama Širvintų rajono savivaldybės administracijos viešųjų ryšių vyriausiosios specialistės Aušrinės Miliukaitės-Janovskienės perduotame komentare.
Savivaldybės atstovė priduria, esą ir savivaldybės, ir Vyriausybės kanceliarijos pavyzdys rodo, kad „realybė lieka toli nuo deklaratyvių nuostatų apie būtinybę mažinti biurokratinį aparatą, kuris yra sunkiai pajudinamas, galimai, ir dėl politinių motyvų“.
Savivaldybė mini Vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės siekį atlikti Vyriausybės kanceliarijos reformą. Dėl to dalis Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų surinko parašus po peticija, kuria prašė premjero Sauliaus Skvernelio spręsti dėl M. Dargužaitės galimybių toliau vadovauti.