– Ar yra Lietuvai skirtumas, kas laimės rinkimus? Ir, jeigu H. Clinton pas mus buvo porą kartų, tai reiškia, kad ji geriausia?

– Na, ji mus myli, mus gerbia. Galima sakyti, kad man jos žmonės atidarė visus kelius į Vašingtoną, nes jie čia buvo dar iki jos atvažiavimo. Ir ji pati čia važinėjo su savo vyru. Ji mus žino labai gerai be jokių užrašų. Manau, ji mus žino net geriau, nei mes patys save. Bet yra ir kitų gerų kandidatų. Gali būti net naujų veidų. Neseniai matėme, kad Mittas Romney blykstelėjo – matyt, irgi kažko nori. Be to, H. Clinton irgi įvairiai gali baigtis, yra įvairių procesų.

Žiūrime, kad Michaelas Bloombergas jau kelia galvą. Žinome, kad Joe Bidenas neužmiršo savo senų svajonių. Todėl dar per anksti kalbėti, nors, aišku, H. Clinton žvaigždė labai aukštai užkilo po paskutinio „super antradienio“. Dabar visi laukia kovo 15-osios, kai Floridoje bus matyti, ar dešiniųjų mėgstamiausias kandidatas Marco Rubio savo šansą vis dėlto praras, ar išlaikys.

– Jūs norite pasakyti, kad šiandien mes dar negalime būti užtikrinti? Aš kalbu tik apie H. Clinton, su respublikonais sunkesnė situacija.

– Yra prasidėjusių įvairių procesų. FTB vykdo tyrimus, ir žiūrėsime, kaip jie baigsis. Būtų gerai, kad spėliodami, nes yra įvairių variantų – ir A, ir B, ir C, ir D, susirūpintume Lietuva. Ne tik Vladimiro Putino tankai turi versti mus mąstyti apie Lietuvą, bet ir tie galimi pokyčiai Vakaruose.

Žygimantas Pavilionis

– Jūs sakote, kad H. Clinton čia buvo atvažiavusi, ji žino apie Lietuvą be jokių dokumentų, bet, kita vertus, ar ta jos pažintis nesibaigia prezidente? Nes su mūsų politiniu elitu, su kitais mūsų politikais ji juk nebuvo kažkaip artimai susitikusi ar bendravusi, viskas lyg ir apsiribodavo mūsų prezidente?

– Su prezidente ji išlaikė labai gerą asmeninį ryšį. Gal to niekas per daug Lietuvoje nepastebėdavo, bet, kai tik prezidentė nuvažiuodavo į Niujorką, ten būdavo vienas ar kitas kontaktas. Mes, beje, ją ir apdovanojome per tą laiką vienu iš aukščiausių mūsų valstybinių apdovanojimų, kurį ji priėmė. Ne visi apdovanojimai ir ne iš visų šalių yra priimami. Mes išlaikėme puikiausius ryšius su jos aplinka, kuri yra ukrainietiška iš esmės.

Tačiau jūs esate teisi – labai trūksta tų žmogiškų partinių ryšių. Deja, faktas kaip blynas, juos Lietuvoje iš esmės turi dešinieji, ir tai tik kokie penki žmonės, galbūt vienas žmogus kairėje, bet partijų lygiu tie kontaktai neegzistuoja.

– Na, dabar lyderiai yra du – H. Clinton ir Donaldas Trumpas. Jų požiūriai ir santykiai su V. Putinu juk skiriasi? Kuris mums yra palankesnis?

– Be abejonės, H. Clinton jau yra išbandyta valdžia. Net pačiais, kaip čia švelniau pasakyti, „raudoniausiais“ pirmaisiais prezidento B. Obamos metais, kai iš tikrųjų ta romantika su Maskva buvo nesustabdoma, H. Clinton niekada savo terminologijoje ir politikoje nevartojo žodžių „santykių su Rusija perkrovimas“. Ji visada mus paremdavo kovojant už laisvę.

Tačiau lygiai taip pat ir aplink dabartinius dešiniuosius yra žmonių, kurie įvardino V. Putiną taip, kaip jį reikia įvardinti. Tas pats Chrisas Christie, dabar jau įvardijamas kaip D. Trumpo viceprezidentas, pavadino V. Putiną vagimi. Na, ne kiekvienas sau leis tokį pavadinimą. Ir aš tiesiog tikiu, kad ir kas būtų išrinktas, Amerika yra pakankamai protinga ta prasme, kad yra labai daug ekspertų profesionalų – Pentagonas, žvalgyba, informacijos rinkimas yra tiesiog tobuliausias pasaulyje, tik britai pas mus Europoje prilygsta. Taigi jie patars prezidentui, ką daryti. Ir toliau vykdyti tą Amerikos, kaip laisvų šalių lyderės, funkciją.

Jeigu Amerika pasako, kad tai raudona linija, visi turi šventai tikėti, kad tai yra raudona linija. Jeigu yra NATO 5-asis straipsnis, niekas negali tuo abejoti. Jeigu mes pasakėme, kad ukrainiečiai kovojo už mūsų vertybes, tai niekas negali jų paliesti.

Kodėl šiuo metu vyksta okupacija Kryme, ir ją visi pamiršta? Kodėl visi pamiršo, kiek okupuotų teritorijų yra Gruzijoje? Kodėl visi pasiruošę šią vasarą (tam daromi didžiuliai judesiai) atleisti V. Putinui už tai, ką jis padarė Rytų Ukrainoje? Labai daug žmonių dirba, kad mes atleistume V. Putinui. Ir kas tada bus? Paskatinsi apetitą ir į priekį eis tie žmonės, kurie mėgsta valgyti.