Ž. Mikėnaitė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apskundė žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti teisingumo ministrės Mildos Vainiutės vasario 9 dienos įsakymas laikinai nušalinti Ž. Mikėnaitę nuo departamento vadovės pareigų. Ž. Mikėnaitė prašė šį įsakymą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, grąžinti ją į direktorės pareigas, priteisti darbo užmokestį ir delspinigius.
„Aš ir mano atstovaujamoji manome, kad tas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl apskundėme apeliacine tvarka ir prašome jį panaikinti“, – BNS sakė Ž. Mikėnaitės advokatas Pranas Makauskas.
Ž. Mikėnaitės skundą rašytinio proceso tvarka rugpjūčio 29 dieną trijų teisėjų kolegija.
Ž. Mikėnaitė iš Kalėjimų departamento vadovės pareigų pasitraukė kovo pabaigoje, kaip Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) buvo apklausta kaip specialioji liudytoja. Nuo pareigų ji nušalinta Teisingumo ministerijai ėmus vykdyti tyrimą dėl pažeidimų jos buvusioje darbovietėje – Kauno tardymo izoliatoriuje.
„Aš esu įsitikinęs, kad vilties turi, aš savo įsitikiną grindžiu formuojama teismų praktika. Jeigu Ž. Mikėnaitė neturėtų vilties, nebūtų bylos, – BNS teigė apeliantės advokatas, paklaustas, ar esant tokiai padėčiai jo klientė dar turi galimybę laimėti bylą.
Gegužės 31 dieną Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis pareiškė, kad buvusi Kalėjimų departamento direktorė privalėjo būti nušalinta nuo pareigų.
„Nušalinta buvo dviem pagrindais pareiškėja – tai yra dėl galimo poveikio pavaldiems pareigūnams ir dėl galbūt padarytų šiurkščių tarnybinių pažeidimų. Pareiškėja skundėsi, kad jai neaiškus, kuris pagrindas, kad turi būti tik vienas pagrindas. Teismas vertino, kad gali būti ir du pagrindai ir nustatė, kad abu pagrindai buvo pagrįsti. Kadangi pareiškėja užėmė aukščiausias pareigas būtent Kalėjimų departamente, jos nenušalinimas būtų neproporcingas ir netgi iracionalus, kai toks tyrimas atliekamas“, – yra sakęs teisėjas E. Spruogis.
Teisingumo ministerijos atstovas Virginijus Varnaitis yra minėjęs, kad Ž. Mikėnaitė tuo metu ėjo aukštas pareigas ir negalėjo būti nenušalinta nuo pareigų, kol vykdomas tarnybinis patikrinimas. Nušalinimu buvo siekiama apsaugoti asmenis ir užtikrinti tarnybinio patikrinimo eigą, nes skundai buvo gauti iš kalėjimų sistemoje dirbančių asmenų.
Teisingumo ministerija sako, kad Ž. Mikėnaitė padarė 15 tarnybinių nusižengimų, penki iš jų vertinami kaip šiurkštūs.
Sprendimą pradėti tyrimą dėl situacijos Kauno tardymo izoliatoriuje teisingumo ministrė M. Vainiutė priėmė atsižvelgusi į STT perduotą informaciją, kurią teisėsaugai savo ruožtu pateikė izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkė Rasa Kazėnienė.
Be kitų dalykų, ji teisėsaugai nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje pirties vedėja vadovauja pirčiai, kurios nėra, paslaugos ir prekės gali būti perkamos iš įmonių, galbūt susijusių su izoliatoriaus darbuotojais, o kai kurios prekės galėjo būti įsigyjamos už kelis ar keliolika kartų didesnę nei rinkos kaina. Pasak R. Kazėnienės, kai kurie jos pateikti duomenys apima laikotarpį, kai Ž.Mikėnaitė buvo Kauno tardymo izoliatoriaus direktorė. Ž. Mikėnaitė kai kuriuos šių kaltinimų neigia.