LRT televizijos eteryje du pretendentai akis į akį stojo rinkimų kampanijos finišo tiesiojoje.
Paskutiniųjų debatų tema – užsienio ir saugumo politika. Debatų vedėjas Edmundas Jakilaitis pirmajam pasireikšti leido Z. Balčyčiui.
Paklaustas, kuo užsienio politikoje jis stipresnis už D. Grybauskaitę, socdemas pradėjo nuo emocijų.
„Nesu emocionalus žmogus. Mano sprendimai visada pamatuoti logika, išskaičiavimais“, - sakė Z. Balčytis.
Politikas pareiškė nenorįs vadovautis emocijomis ir priiminėti vienasmenių sprendimų.
Tuo tarpu D. Grybauskaitė pareiškė nenorinti savęs su kuo nors lyginti. „Nelyginu – tiesiog žinau, kad galiu susitvarkyti“, - teigė prezidentė.
D. Grybauskaitė atsisakė baksnoti į konkurento silpnąsias vietas
Z. Balčyčiui teko ir šansas įvardinti silpniausias D. Grybauskaitės vietas užsienio politikoje. Pirmiausiai jis priminė, kai prezidentė nesukvietė Valstybės gynimo tarybos dėl įvykių Ukrainoje. Taip D. Grybauskaitė nusprendė dėl nepasitikėjimo Darbo partija.
Prezidentė atsikirto, kad Valstybės gynimo taryba yra rekomendacinis organas, o konsultacijas galima surengti ir nesušaukiant šios tarybos. Valstybės gynimo tarybą politikė prilygino politiniam spektakliui.
Z. Balčytis pareiškė su tuo nesutinkantis. Esą Valstybės gynimo taryba toli gražu nėra „spektaklis“, kaip tai bando pateikti D. Grybauskaitė.
Prezidentė gavo progą atsikirsti, tačiau ja nepasinaudojo. Paklausta, kokios silpniausios Z. Balčyčio vietos užsienio politikoje, ji pareiškė, kad toks vertinimas būtų „nekorektiškas“ ir oponento silpnąsias vietas vardinti atsisakė.
Savo ruožtu, prezidentė kritikavo socdemus, esą atėjusi į valdžią ji po socdemų valdymo rado netvarkingą krašto apsaugos sistemą – ir be NATO gynybos planų.
D. Grybauskaitė akcentavo, esą būtent Lietuva akcentavo, kad gynybos planai Lenkijai ir Baltijos valstybėms yra būtini.
„Laikas parodė, kad mes buvome absoliučiai teisūs“, - sakė prezidentė.
Komentuodamas savo santykių su Rusija viziją, socdemų kandidatas pabrėžė, kad Rusija elgiasi šiurkščiai ir agresyviai, tačiau Lietuvai derėtų nenukirsti visų kontaktų ir „neprarasti komunikacinių kanalų“ su Rusija. „Esu įsitikinęs, kad artimoje ateityje ir pačios Rusijos politika keisis“, - sakė Z. Balčytis.
Pergalės dienos nešvęstų nė vienas
D. Grybauskaitė savo politikos viziją nusakė kaip „visada atvirą, draugišką visoms kaimynėms – tiek, kiek tai yra abipusiai santykiai, grįsti tarpusavio pasitikėjimu, valstybės orumo išlaikymu“.
Paklausta, ar kitąmet važiuotų į 70-ąsias pergalės Antrajame pasauliniame kare metines Maskvoje, prezidentė iš esmės pateikė neigiamą atsakymą.
„Viskas priklausys nuo to, kokia bus ta Rusija. Jeigu tokia, kokia ji yra šiandien – tai ne“
Z. Balčytis atsakė ankstesniuose debatuose jau girdėta fraze – „visiškai sutinku“.
Susikirto dėl Sočio
Socdemas įgėlė D. Grybauskaitei dėl jos nedalyvavimo Sočio olimpiadoje. Esą jis būtų parodęs pagarbą – pirmiausiai Lietuvos ir kitų šalių sportininkams.
D. Grybauskaitė atsikirto: esą Rusija olimpiados metu jau užsiėmė tarptautiniu chuliganizmu, o savo aukščiausio rango delegacijų nesiuntė ir JAV, ir daugelis kitų didžiųjų pasaulio valstybių.
O kaip dėl pakalnučių?
Kandidatai gavo ir progą paklausinėti vienas kito. D. Grybauskaitė pradėjo nuo klausimo apie save. Šią savaitę kilo triukšmas, kai ji iš nelegaliai prekiaujančios močiutės nusipirko pakalnučių. Taigi D. Grybauskaitė pasiūlė oponentui pasimatuoti savo batus.
„Klausimų uždavinėti nenoriu, nes žinau visas pozicijas. (…) Jeigu eitumėte per Vilnių ir pamatytumėte močiutę, kuri pardavinėja pakalnutes – ar nusipirktumėt?
„Jeigu eičiau kaip Zigmantas Balčytis, asmuo visiškai nežinomas, tai aišku – močiutes reikėtų remti. Bet jeigu einu kaip pareigūnas – sušelpčiau, bet pakalnučių nepirkčiau“, - sakė socdemas.
Kas nutiko kadencijos pradžioje?
Jis, savo ruožtu, pareikalavo pasiaiškinti, kodėl D. Grybauskaitė atleido Vygaudą Ušacką iš užsienio reikalų ministro pareigų. Šis prezidentės žingsnis, žengtas pačioje kadencijos pradžioje, daugeliui apžvalgininkų atrodė kaip savotiška paslaptis. Kelta netgi versija, kad prezidentė taip eliminavo potencialų konkurentą 2014 m. rinkimuose.
„Atsakymas labai paprastas. (…) Artimiausias bendražygis turėtų būti užsienio reikalų ministras. Deja, tokiu bendražygiu ponas V. Ušackas netapo ir mano pasitikėjimo neturėjo“, - atsakė D. Grybauskaitė.
Anot prezidentės, V. Ušackas jos vardu vykdė savą užsienio politiką.
D. Grybauskaitė pakeitė požiūrį į Lenkiją, bet ne į lenkiškus rašmenis
Santykiai su Lenkija – jau keletą metų skaudi tema. Čia kandidatų nuomonės išsiskyrė. D. Grybauskaitė nesiėmė Lenkijos vadinti strategine partnere, o Z. Balčytis drąsiai šį epitetą panaudojo.
Vis dėlto D. Grybauskaitė pabrėžė, kad tarp Vilniaus ir Varšuvos susitvenkusius debesis reikia sklaidyti. Esą Rusijos agresijos fone neabejotinai nublanksta visi nesutarimai.
Tuo tarpu Lietuvos lenkai gerų žinių neišgirdo. Paklausta apie lenkiškas lenteles ir lenkiškus rašmenis pase, prezidentė į kalbas nesileido.
„Lietuvių kalba yra valstybinė kalba. (…) Lietuvių kalba nėra diskusijų objektas“, - sakė D. Grybauskaitė.
Sykiu ji pažymėjo, kad „strateginė partnerystė negali būti perkama nuolaidžiavimo būdu“.
Na, o Z. Balčytis pareiškė, kad santykiai su Lenkija yra pašliję, o jis, tapęs prezidentu, šiuos santykius greitai pataisytų.
Vienu užsienio politikos klausimu abu kandidatai sutarė be jokių ginčų – tai JAV svarba Lietuvai.
Kiek reikia kalbėtis su A. Lukašenka?
Paliesta ir Baltarusijos tema. Abu kandidatai sutarė, kad Astravo atominės elektrinės projektas Lietuvai kelia didelį nerimą, ir tai neatrodo kaip geras potencialus elektros energijos šaltinis.
Kalbant apie bendrą santykių su Baltarusija foną, Z. Balčytis pabrėžė, kad su kaimynais reikia bendrauti, ir būtent bendravimas nutiestų kelią permainoms kaimyninėje šalyje.
„Tik kalbėjimasis, tik bendravimas gali paspartinti demokratinius procesus“, - įsitikinęs socialdemokratas.
D. Grybauskaitė sutiko, bet tik iš dalies – esą su kaimynais bendrauti reikia „tiek, kiek tie kaimynai yra pasirengę bendrauti“. Ji taip pat prisiminė 2010 m. rinkimus Baltarusijoje – tada esą daugelis tikėjosi teigiamų permainų, tačiau iškart po rinkimų Minske pralietas taikių demonstrantų kraujas.
„Deja, porinkiminė naktis parodė tą patį Baltarusijos veidą“, - D. Grybauskaitė.
Kliuvo finansų ministrui: R. Šadžius „visiškai nesigaudo“
Kalbant apie šalies gynybos klausimus, prezidentė pyktelėjo ant socdemų finansų ministro – esą Rimantas Šadžius „visiškai nesigaudo“. Taip D. Grybauskaitė reagavo į R. Šadžiaus pareiškimus, esą Lietuvos gynybos finansavimas yra pakankamas.
Paklausta, ar tai reiškia, kad pergalės rinkimuose atveju ji reikalaus kito asmens finansų ministro poste, prezidentė teigė laukianti ne tokio žingsnio. Užuot reikalavusi ministro galvos, politikė pareiškė lauksianti, kada ant jos stalo atguls pasiūlymas didinti gynybos finansavimą.
„Ne, aš reikalausiu, kad būtų teikiamas biudžeto pasiūlymas. Jeigu Vyriausybė nepateiks, aš tai darysiu pati“, - sakė D. Grybauskaitė.
E. Jakilaičiui – papildomas darbas
Z. Balčytis stojo partiečio R. Šadžiaus pusėn, primindamas, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė su D. Grybauskaitės palaiminimu apkarpė krašto apsaugos finansavimą. Sykiu socdemas pažymėjo, esą ne finansų ministras, o Valstybės gynimo taryba turėtų imtis gynybos finansavimo klausimų.
Prezidentė ne sykį akcentavo, kad „grėsmės yra dabar“, taigi ir finansavimą didinti reikia nedelsiant.
„Grėsmės yra ne prie mūsų“, - atkirto Z. Balčytis, pabrėždamas, kad Lietuvos saugumą garantuoja NATO.
„Būdamas prezidentu, aš galiu užtikrinti: karo nebus“, - pridūrė jis.
E. Jakilaičiui teko paplušėti. Šioje debatų stadijoje nerimo abiejų kandidatų šalininkai, susirinkę LRT studijoje. Nepaisydami laidos vedėjo draudimo, jie vis pratrūkdavo ovacijomis po vieno ar kito savo kandidato pasisakymo. Palaikymo komandos nutilo tik tada, kai E. Jakilaitis pagrasino nepaklusniuosius išvyti iš salės.
VSD vadovui – dar vienas įspėjimo signalas
Dar viena proga kandidatams paklausti vienam kito. Z. Balčytis įgėlė D. Grybauskaitei dėl jos pačios paskirto Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Gedimino Grinos, kuriuo prezidentė vis dažniau užsimena nepasitikinti. Socdemas klausė, ar D. Grybauskaitė prisiima atsakomybę dėl prastos VSD veiklos.
Prezidentė atsikirto, esą atėjusi į valdžią ji VSD rado suirutę. Tačiau dabartinė saugumiečių veikla šalies vadovės ir toliau netenkina, ji eilinįsyk užsiminė nebematanti G. Grinai ateities VSD vadovo kėdėje.
„Jeigu vadovas negali atlikti savo funkcijų, jis turi galvoti pats“, - teigė D. Grybauskaitė.
E. Jakilaitis priminė, kad tokias užuominas prezidentė laido jau kurį laiką, o G. Grina nesitraukia. Čia politikė dar sykį viešai pareikalavo VSD vadovo galvos.
„Girdint mano kritiką, aš jo vietoje galbūt ir... seniai pagalvočiau“, - sakė D. Grybauskaitė.
Anot jos, VSD teikia patikimą žvalgybinę informaciją, tačiau netinkamai vykdo grėsmių prevenciją. Čia vėl paliesta D. Grybauskaitei ne itin maloni tema – VSD pažymos apie grėsmes paviešinimas. Prezidentės nuomone, būtent per viešumą VSD pirmiausiai turėtų vykdyti grėsmių prevenciją. Z. Balčytis atkirto, kad saugumiečiai daugiausiai turi veikti ne viešai, o slaptumo grifai – VSD kompetencija, ir tik saugumiečiai sprendžia, kurios jų pažymos slaptos, o kurios – ne.
Ankstesniuose debatuose, ekspertų nuomone, stipriau pasirodė D. Grybauskaitė. Z. Balčyčiui daugiausiai kritikos teko dėl dviejų faktorių. Visų pirma, dėl to, kad išsikvėpė jo agresyvi pozicija, demonstruota tuoj po pirmojo turo. Visų antra, socdemas kritikuotas dėl to, kad stebėtinai dažnai ne diskutavo su savo oponente, o reiškė jai pritarimą.
Prezidento rinkimų antrasis turas – jau sekmadienį, kartu su rinkimais į Europos Parlamentą. Pirmajame ture D. Grybauskaitė smarkiai aplenkė Z. Balčytį, tačiau pergalei pirmuoju ėjimu reikalingo balsų kiekio nesurinko. Trečias liko „darbietis“ Artūras Paulauskas, ketvirtas – buvęs konservatorius, Seimo narys Naglis Puteikis. Po jų rikiavosi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis bei du merai – sostinės galva Artūras Zuokas bei Ignalinos rajono meras Bronis Ropė.