Tokį Lietuvos politinės arenos vaizdą amerikiečių diplomatai nušvietė dokumente, kuris parašytas 2005 m. birželį. Jame amerikiečiai informuoja apie permainas valdžioje po to, kai V. Uspaskichas, sulaukęs neigiamo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vertinimo, pasitraukė iš ūkio ministro posto.
JAV diplomatus stebino socdemų bandymai išversti V. Uspaskichą iš partijos pirmininko posto. Tokius bandymus amerikiečiai vadino potencialia grėsme šalies politiniam stabilumui.
G. Kirkilas atviravo apie planus nuversti V. Uspaskichą?
„Lietuvos valdančioji koalicija rodo visus ženklus, kad išgyvens ūkio ministro Viktoro Uspaskicho atsistatydinimą, o Uspaskicho Darbo partija rodo, kad ji iš šios istorijos išeis nesubyrėjusi. Panašu, kad ministras pirmininkas (tuomet Vyriausybei vadovavo Algirdas Brazauskas – DELFI) ir prezidentas (Valdas Adamkus – DELFI) priims Darbo partijos kandidatą pakeisti Uspaskichą Vyriausybėje. Išlieka vienas potencialus nestabilumo šaltinis – premjero partija ir toliau siekia kištis į Darbo partijos vidaus politiką rizikingame gambite, kuriuo siekiama sumažinti Uspaskicho įtaką“, - dokumento įžangoje rašo JAV diplomatai.
Bandymų nustumti V. Uspaskichą nuo partijos vairo, anot amerikiečių, neslėpė ir patys socdemai. Mintimis apie nesėkmingas pastangas pakeisti Darbo partijos vadovybę su amerikiečiais esą dalijosi G. Kirkilas, tuometis krašto apsaugos ministras, 2006 m., po A. Brazausko atsistatydinimo, perėmęs premjero postą.
„Krašto apsaugos ministras Kirkilas ambasadoriui pripažino, kad Socialdemokratų bandymai surežisuoti perversmą Darbo partijoje – kurį jis drąsiai ambasadoriui pranašavo savaite anksčiau – neįgavo pagreičio. Kirkilas vis dėlto pabrėžė, kad Socialdemkratų partija ir toliau vykdys savo planą“, - pokalbį su G. Kirkilu aprašo JAV diplomatai.
Anot „WikiLeaks“ dokumento, socdemas teigė girdėjęs, jog Darbo partijos viduje yra žmonių, norinčių mesti iššūkį lyderiui.
Amerikiečiai stebėjosi Lietuvos politine kultūra
Pateikdami savo situacijos vertinimą, JAV diplomatai V. Uspaskichą vadino neabejotinu „labai disciplinuotos partijos“ lyderiu ir abejojo, ar kas nors partijos viduje galėtų jam sudaryti rimtą konkurenciją. Sykiu amerikiečiai stebėjosi Lietuvos politine kultūra.
„Šioje betvarkėje pribloškia tai, kad nei Vyriausybė, nei Darbo partijai, nei, iš tiesų, prispaustas Darbo partijos lyderis nesitraukia (iš valdančiosios koalicijos – DELFI) – net kai antra didžiausia koalicijos partija, socialdemokratai, ir toliau vykdo slaptą kampaniją, siekdama manipuliuoti įvykiais didžiausioje partijoje. Koalicijos išlikimą mes priskiriame faktui, kad sudėtingai valdančiųjų partnerystei šiuo metu nėra jokios realios alternatyvos“, - svarsto JAV diplomatai.
DELFI primena, kad vienas bandymas pakonkuruoti su V. Uspaskichu dėl Darbo partijos vairo iš tiesų buvo. Liepą kyšininkavimo byloje išteisintas buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas kurį laiką griežtai kritikavo V. Uspaskichą, tačiau bandymas kvestionuoti partijos pasitikėjimą lyderiu baigėsi fiasko. Vėliau V. Muntianas įkūrė nieko rimtesnio politiniame ringe nepasiekusią Pilietinės demokratijos partiją.
V. Uspaskichas: G. Kirkilas žadėjo sunaikinti Darbo partiją
„Darbiečių“ lyderis V. Uspaskichas DELFI teigė neabejojantis, kad „WikiLeaks“ dokumente aprašomi realūs įvykiai. Pasak jo, antipatijų jam asmeniškai ir visai Darbo partijai G. Kirkilas neslėpė ir jau 2006 m., tapęs premjeru, esą žadėjo sunaikinti šią politinę jėgą.
„Buvo taip daroma. Prezidentūroje, po jo išrinkimo premjeru, jis pats prezidentui pasakė, prie liudininkų: „Pirmas mano darbas būtų sunaikinti Darbo partiją, - kalbėjo V. Uspaskichas. - Ar Lietuva, ar žurnalistai supranta, ką tai reiškia, kai demokratinėje, teisinėje valstybėje Vyriausybės vadovas ką daro?“
Darbo partijos vedlys teigė manantis, kad politiniai oponentai stovėjo tiek už konflikto su V. Muntianu, tiek už kitų bandymų susilpninti partijos lyderio autoritetą.
„V. Muntianas gi ne taip paprastai atskilo. Ne taip paprastai P. Baguška (2006-2008 m. teisingumo ministro pareigas ėjęs Pilietinės demokratijos partijos atstovas Petras Baguška – DELFI), kuris buvo bedarbis, gavo ministro portfelį. P. Baguška buvo bedarbis. Jis pas mane ateidavo su ašaromis, prašydavo kur nors įdarbinti, - politines intrigas vardijo pašnekovas. - Ir po V. Muntiano reikėjo pakeisti Uspaskichą.“
„Darbiečių“ lyderis teigė žinąs, kuriems tuomečiams bendražygiams už priešinimąsi partijos vedliui siūlyti įvairūs atlygiai. Esą buvo ir tokių, kuriems politiniai oponentai žadėjo ministro postą.
Vis dėlto V. Uspaskichas teigė šiuos bandymus priskiriantis ne visai Socialdemokratų partijai, o kelioms konkrečioms asmenybėms.
G. Kirkilas: į kitų partijų vidaus reikalus nesikišame
„Ne. Mes kitų partijų veikla neužsiimame. Tada jie („darbiečiai“ - DELFI) buvo suskilę, tai, aišku, buvo kalbos: kas ten bus – ar K. Daukšys, ar kas nors kitas. Tai jie manęs paklausė, kas mums geriau. Tai mes galvojome, kad galbūt K. Daukšys tinka“, - pasakojo politikas.
Tiesa, K. Daukšys Darbo partijos vairą perėmė 2006 m. rugpjūtį – daugiau kaip metais vėliau, nei datuojamas „WikiLeaks“ dokumentas.
G. Kirkilas teigė neprisimenantis, ar su amerikiečiais aptarinėjo politinę situaciją Lietuvoje – esą tai buvo labai seniai. O V. Muntianas su partijos lyderiu esą konfliktavo be socdemų paraginimo.
Buvęs krašto apsaugos ministras vis dėlto neslėpė, kad V. Uspaskichas nebuvo pats mėgstamiausias „darbietis“ tarp socdemų. „Aišku, sudėtinga buvo su juo dirbti Vyriausybėje. Tai čia faktas. Visi buvo nepatenkinti“, - prisiminė G. Kirkilas.
DELFI primena, kad premjeru tapus G. Kirkilui, Darbo partija valdančiosios koalicijos veikloje nedalyvavo. Socialdemokratas tuomet vadovavo mažumos vyriausybei.