1991 m. sausio 3 d. iš JAV ambasados Maskvoje išsiųstas pranešimas Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriui. Jame aprašoma, kaip vėliau paaiškėjo, Sausio įvykių preliudija – sovietinių specialiųjų pajėgų veiksmai Vilniuje bei Rygoje. JAV diplomatai Vašingtoną informavo, jog ant kojų atsistoti bandančios Latvijos vadovybė dėl įvykių Rygoje buvo labai sunerimusi. Tuo tarpu Lietuvos atstovas E. Bičkauskas, likus tik apie pusantros savaitės iki kruviniųjų sausio įvykių, didelio pavojaus nejuto.

E.Bičkauskas kraujo praliejimo nesitikėjo

Egidijus Bičkauskas
Anot „WikiLeaks“ dokumento, JAV diplomatai su E. Bičkausku kalbėjosi tuoj po 1991 m. sausio 2 d. įvykių, kai įtampa Vilniuje ir Rygoje pradėjo augti: sovietinės specialiosios pajėgos užėmė komunistų partijos archyvą (jį JAV diplomatai vadina partijos būstine) Vilniuje ir Spaudos rūmus Rygoje.

„Lietuvos nuolatinis atstovas Maskvoje Bičkauskas patvirtino, kad, pirminiais duomenimis, sovietų Vidaus reikalų ministerijos specialiosios pajėgos (OMON – DELFI) taip pat užėmė komunistų partijos būstinę Vilniuje, kaip pranešama, jos pačios (komunistų partijos – DELFI) prašymu, ir išvijo Lietuvos policininkus. Bičkauskas, vakar grįžęs iš Vilniaus, sakė, kad specialiųjų pajėgų vadas respublikos vadovybei sakė, kad (pastato – DELFI) užėmimas įvykdytas be jo žinios ar sutikimo“, - rašo JAV diplomatai.

Vis dėlto šių įvykių, anot pranešimo, Lietuvos atstovas Maskvoje nebuvo linkęs sureikšminti. Kaip paaiškėjo po maždaug pusantros savaitės – labai klaidingai.

„Bičkauskas, anksčiau išreiškęs susirūpinimą, kad sovietų vyriausybė planuoja taikyti dar vieną ekonominę blokadą ar įvesti prezidentinį valdymą, pažymėjo, kad situacija Vilniuje „neturėtų būti pernelyg dramatizuojama“. Lietuvos Aukščiausioji taryba renkasi spręsti, kokių žingsnių imtis, tačiau nejuto, kad situacija yra krizinė, ir neplanavo siųsti atstovų į Maskvą pokalbiui su sovietų lyderiais“, - rašoma dokumente.

Tiesa, iniciatyvą kontaktui su Lietuvos atstovais esą parodė pati Maskva – anot „WikiLeaks“ dokumento, E. Bičkauskas buvo pakviestas į susitikimą, kurį rengė tuometis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas, tačiau pokalbio su JAV diplomatais dieną „nežinojo, ar jam bus leista dalyvauti“.

Ryga pavojų jautė

Tuo tarpu Latvijos vadovybė į labai panašius įvykius reagavo su kur kas didesniu nerimu.

„Latvijos vadovybė nuskrido į Maskvą, kad pamėgintų išsiaiškinti padėtį. Latvijos Aukščiausiosios tarybos pirmininkas Gorbunovas 15 val. Maskvos laiku susitiko su Gorbačiovu. Premjeras Godmanis susitinka su generolo Moisejevu, o kiti aukšti Latvijos pareigūnai susitinka su vidaus reikalų ministru Pugo, kad nukenksmintų dabartinę situaciją“, - rašoma dokumente.

JAV diplomatų teigimu, latviai baiminosi dviejų galimų scenarijų – prezidentinio valdymo, nušalinant Aukščiausiąją tarybą, įvedimo bei karinės jėgos panaudojimo.

Kraujo praliejimo baiminosi ir JAV ambasada Maskvoje. Diplomatai savo pranešime, kurį skelbia „WikiLeaks“, ragino Vašingtoną išsakyti oficialią poziciją.

„Latvijos vyriausybė, anot jos atstovo, atrodo labiausiai susirūpinusi, kad įvykiai gali tapti nevaldomi, ir yra aiškiai nusiteikusi susigrumti su problema ten, kur mano esant jos šaltinį – Maskvoje. Ar įvykiai Rygoje buvo surežisuoti Maskvoje, ar ne – yra reali grėsmė pratrūkti smurtui (...). Todėl mes siūlome, kad (Valstybės - DELFI) departamento atstovas padarytų pareiškimą, ragindamas, kad situacija būtų išspręsta derybomis, be smurto panaudojimo“, - rašo JAV diplomatai.

Vis dėlto jie pirmiausiai akcentavo situaciją Rygoje, o ne Vilniuje, galbūt nuraminti E. Bičkausko pareiškimų.

1991 m. Sausio 13 d. sovietų kariuomenės tankai, šarvuočiai ir ginkluoti kariškiai, panaudodami šaunamuosius ginklus, Vilniuje šturmavo televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą. Šios kruvinosios akcijos metu žuvo 13 civilių gyventojų, daugiau kaip 500 buvo sužeisti.

Garso dokumentas: 1991 m. sausio 13 d. užgrobto radijo pranešimas apie įvedamą komendanto valandą

Fotografo Zino Kazėno istorinių nuotraukų galerijos