„Dėl tos lentos. Beje, akmeninės. Niekas iš nieko – taip nebūna. Stebėtojų tauta stebisi – kodėl dabar? Kodėl nepuolė Algirdo Mykolo, kai jis visu prezidento autoritetu išaukštino laisvės karį Joną? Kodėl būtent šiandien? Klystate, broliai. Yra strategija. Ir kalendoriai“, – feisbuke rašė V. Landsbergis.
Jis prisiminė ir pasidalino savo pernai spalio 3 dieną „Lietuvos žiniose“ spausdintas mintis.
„Neabejotina, kad visiškai netyčia norėjo mums iškrėst patyčią. Kas? – Ogi brolis šėtonas. Užmesdamas tamsos į protus. Per patį popiežiaus Pranciškaus vizitą! Savo pačių rankomis turėjom progą šiurpiai pasižymėti. Apie Lietuvą tądien rašė, rodė, į ją vėl žiūrėjo pasaulis. Pranciškus mokė tą pasaulį, ganė išminties ir meilės žodžiu, o pasiremdamas ir Lietuvos ištikimybės pavyzdžiu. Būkit savimi. Nesvyruokite. Atjauskite kits kitą. Nepražūkit abejingumo nuodėmėj.
Ir taipgi priešingai – nepulkit į saviniekos ir savinaikos šišą. Būkite Dievo tauta. Nesivadinkit žudikų tauta, kuri banga po bangos, ruda po raudonos, apsigyveno savo aukų namuose. Atleiskite taip sakantiems“, – rašė V. Landsbergis.
Jis priminė, kad „tą pačią [vizito] dieną, kai minėjom vieną Lietuvos tragedijų – mūsų žydų žūtį – buvo suprojektuota sprogmenų“.
„Tarptautinei žiniasklaidai – gabalas kruvinos mėsos. Tą pačią dieną Vilniaus meras ir Lietuvos ministras, apsiginklavę laužtuvais ir kirtikliais, turėjo minios akivaizdoje lupti nuo visų mokslų Akademijos vieną mažai ir matomą atminties lentelę. Tai turėjo tapti dienos viralu – žinia iš Lietuvos apie Lietuvą.
Jei dar turim vaizduotės likučių, tai įsivaizduokim afektus ir efektus. Vieni ateina su dūdų orkestrais ir kamerom, kiti mėgina sustabdyti. Palaukim, pagalvokim... Ko čia galvoti! Avanti, populi!
Antai net sovietų nužudytojo kario sukilėlio anūkė laimina. Žudykit jį dar sykį. Tegu vėtra aptaško ir paskutinio laisvės kovų vado Vanago laidotuves. Vanagaitė laimins. Lietuva skambės tautų brolijoj“, – rašė V. Landsbergis.
Pasak jo, „popiežiui beliktų melstis už tuos vargšus nuoskaudoj ir neapykantoj sutemusius žmones, pas kuriuos atvažiavo“.
„ Jei įsikištų į susirėmimą, biesai varytų ir ant jo. Visai netyčia. O juk žadėjo kažką Turgelių artistai kompračikosai: bus linksma! Gal turėjo informacijos. Neišdegė. Pagerbėm ir Lietuvą, ir žydų atminimą. Dar sykį Apvaizda paglobojo. Ačiū Pranciškui“, – rašė V. Landsbergis.
Diskusijos – po lentos nukabinimo
DELFI primena, kad diskusijos visuomenėje bei tarp politikų prasidėjo tuomet, kai šeštadienio (liepos 27 dienos) naktį „Grindos“ darbuotojai nukabino karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimui skirtą lentą nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos.
R. Šimašius sakė, jog lentą nuimti apsisprendė siekdamas, kad būtų taikomas „vienodas principas“ visiems atminimo ženklams, kurie susiję su totalitariniais režimais – tiek kalbant apie Žaliojo tilto skulptūras, nukeltas prieš ketverius metus, tiek apie ženklą J. Noreikai.