Visų kova prieš visus

V. Landsbergis įspėjo, kad jei problema nebus sprendžiama, demokratijos šeimą paliksime ir atsidursime, kaip įvardijo profesorius, „autokratijų ringe“.

„Ne pirmi metai konstatuojama, kad demokratijos kaip bendruomenių sandaros ir ir valdymo būdų reitingai krenta. Tai stebima pasaulio mastu, deja, ir Europoje. Čia yra ir slinktis, ir pavojus, kad iš demokratijų šeimos, mes galime atsidurti autokratijų ringe, kur bus kaunamasi tarpusavyje, atmetus iliuziją, kad demokratijos gali būti taikingoje bendrijoje“, – savo kalboje sakė profesorius.

Jis teigė, kad sugriuvus demokratijų šeimai, rezultatas bus nekoks – visų kova prieš visus. Tokių ženklų, anot V. Landsbergio, galima matyti Pietų Europoje. Jis tikėjosi, kad tam padės Šiaurės Europa.

„Ką jis man davė, ta demokratija, klausia spektaklio dalyviai"

V. Landsbergis teigė, kad kai demokratija yra nusiviliama, žmonės tampa nepatenkinti ir pavargę – yra dėl ko sunerimti.

„Ką jis man davė, ta demokratija, klausia spektaklio dalyviai. Jie nemąsto, kad ji apsaugoja vien savo buvimu nuo blogesnių dalykų – autokratijos ir tironijos. O kad būtų lengviau praryti bjaurastį, kartais tironiją bando pavadinti kad ir valdoma demokratija“, – ironizavo V. Landsbergis.

Jo teigimu, visuomenės kontroliuojama ir atsakinga valdžia yra geresnė sistema, nei objektas, nekontroliuojamas ir neatsakingas jokiems moralės principams, pripažįstantis dėl jėgą.

„Jei turi jėgos, proto nereikia. O jeigu nereikia, tai kam nereikia? Pirmiausia, mes pasakytume, kad kai pasitikime tik jėga, nereikia širdies ir žmogiškumo. Ta kryptimi pasaulis ir slysta. O nereikia kam? Aišku, kad kvailiui ir smurtininkui. Gal ne visas pasaulis toks?“ – viltį reiškė V. Landsbergis.

Jis teigė, kad būtent dėl šios priežasties demokratija daugeliui ir tebelieka vertybė. „Kas niekina demokratiją, tas paniekins ir laisvę, tai vyksta į rytus nuo mūsų“, – susitikime kalbėjo jis.

Paprotinis vergystės pasiilgimas

„Laisvė vakarų demokratijose formaliai tebelaikoma didžiausiu gėriu. Bet ji atneša didelių rūpesčių – atsakomybę. Iš čia kyla instinktyvus, o gal ir paprotinis vergybės pasiilgimas“, – kalbėjo profesorius, pridurdamas, kad tai ypač jaučiama buvusiose Sovietų sąjungos šalyse.

V. Landsbergis, vertindamas dabartinę demokratijos būklę, teigė, kad „pašauktieji“, t. y. patekę į valdžią, nebemėgsta „dvasios viešumo ir atsakomybės“.

„Jie labiau noriu varžyti kitus, bet kad patys nebūtų varžomi“, – teigė jis.

Profesorius tvirtino, kad žmonėms, kurie nėra valdžioje, kartais jaučiamas nuovargis nuo paprasčiausios sprendimų laisvės.

Diana Nausėdienė, Gitanas Nausėda, Dalia Grybauskaitė, Vytautas Landsbergis

„Jie pasiilgsta valdymo, kur jiems tereikia paklusti ir vykdyti – iš čia vėl kyla nepasitenkinimas demokratija“, – kalbėjo jis.

V. Landsbergio teigimu, negalima pamiršti ir žmogaus nusivylimo pačiu savimi.

„Galbūt net kaip rūšimi. Iš čia vėl dairymasis prasideda kokios nors tironijos – „vadovauk man, aš nenoriu vadovauti sau, neįstengiu pats vesti savęs“, – demokratija nepatenkintų asmenų mintis garsiai vardijo V. Landsbergis.

„Kodėl žmonių veiklos ir iniciatyvos laisvė galų gale darosi mažiau patraukli – tai vidinis pavojus, nebeglūdantis žmogaus prigimtyje, jis nori būti valdomas, jam taip paprasčiau“, – situaciją vertino jis.

Tokiu keliu galima nueiti ir iki pasaulio susinaikinimo

V. Landsbergis taip pat brėžė scenarijų ateities, kas atsitiks, jei nepasitikėjimo demokratija problemos nebus išspręstos.

„Įsigalinti materialistiniam būties beprasmizmo sindromui, subręsta menka „vargelio“ prasmė – valdymas ir viešpatavimas kaip tautų ir vadų gyvenimo prasmė – varginga prasmė, vargšai žmonės. Kai garbinama jėga, kaip prievarta, kaupiant prievartos jėgas vienas prieš kitą, labiausiai tikėtas rezultatas bus beprotiško pasaulio susinaikinimas. Jėgos varžybose ir jėgų kolizijoje. Pergalė, bet kuria kaina, visai pamirštant, kai skelbiami tokie šūkiai, kad didžiausia pergalė yra taika“, – kalbėjo V. Landsbergis, pridurdamas, kad kol kas prašviesėjimo pasaulyje nėra daug, – „tirštėja tuštybių ir pykčio sutemos“.

„Kadangi mastome ir politiškai veikiame valstybių ir jų ideologijų plotmėse, demokratijos vertybė ir modelis, tampa lemtingai svarbus. Kai kuriems atrodo, kad nusibodo, reikia kažko kito, vargšai, gausite kitą“, – juokėsi V. Landsbergis.

„Tas kas netiki demokratija, vien savo abejingumu, yra žmonijos duobkasys"

Netikinčius demokratija V. Landsbergis net vadino „žmonijos duobkasiais“.

„Tas kas netiki demokratija, vien savo abejingumu, yra žmonijos duobkasys. Dėl to perspėja popiežius Pranciškus“, – sakė profesorius.

Jis teigė, kad Lietuva per visus savo Nepriklausomybės metus stengėsi pabrėžti ir priminti demokratijos svarbą ir jos teikiamus teigiamus aspektus.

„Mes per 30 metų, kad blyksnis tamsoje, žodis visuotiniame triukšme, neužgestų, tačiau per mažai prisidėjome, reikia tikėjimo, kuris lieptų veikti ir veikti, siekti kitokio pasaulio, nes be šio siekimo nebus jokio pasaulio“, – niūrai kalbėjo V. Landsbergis.

„Skelbkime viltį, tai mūsų mažo būrelio akcija, galbūt paskutinė, bet padirbėkime, kad būrelis plėstųsi“, – savo kalbą baigė profesorius V. Landsbergis.