Kaip skelbia Lietuvos vyskupų konferencija, pasaulietės moterys, pasauliečiai vyrai, vienuoliai ir vienuolės Komuniją galės dalyti ir į tikinčiųjų namus nešti ekstraordinariniais atvejais.

Kas tai per atvejai ir kodėl nutarta, kad Komuniją tikintieji galės gauti ne tik iš kunigo rankų, DELFI paprašė pakomentuoti Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko, arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus.

- Vyskupų konferencija pranešė, kad ordinarui raštiškai leidus kunigas galės įgalioti pasauliečius ligoniams nešti Komuniją ir „esant pastoracinei būtinybei“ dalyti ją tikintiesiems. Kas ta „pastoracinė būtinybė“ ir „ekstraordinariniai patarnautojai pasauliečiai“ ?

- Ordinariniai Eucharistijos patarnautojai yra vyskupai, kunigai ir diakonai, tačiau būna atvejų, kad jų nepakanka patarnauti, pavyzdžiui, dėl tikinčiųjų gausos. Tuomet leidžiama, kad dvasininkams talkintų specialiai tam parengti ekstraordinariniai ir Bažnyčios siunčiami patarnautojai pasauliečiai.

- Ar Komuniją galės dalyti tik pasauliečiai vyrai ar ir moterys?

- Komuniją dalyti ar nunešti sergantiems galės tiek vyrai, tiek moterys.

- Pranešime minima tvarkinga patarnautojų apranga – kodėl tai specialiai išskiriama, ką tai reiškia?

- Eucharistijos patarnautojai privalės būti apsirengę panašiai, kaip apsirengia priimdami garbingą svečią. Ir nieko daugiau. Juk ir į teatrą, ar kokį kitą renginį einame tinkamai apsirengę.

- Kituose kraštuose pasauliečiai jau seniai nešioja Komuniją ligoniams. Kodėl Lietuvoje tik dabar?

- Tų „kodėl“ yra daug. Pavyzdžiui, kodėl mes 50 metų buvome okupuoti ir atskirti nuo laisvojo pasaulio? Iki šiolei atrodė, kad pakanka dvasininkų, kurie galėtų patarnauti dalydami ar nunešdami Komuniją į namus. Turbūt reikėjo laiko, kad būtų suvokta būtinybė dažniau priimti Eucharistiją, ypač ilgai sergantiems ir negalintiems ateiti į bažnyčią.

Klebonai ir anksčiau turėjo teisę pasikviesti ekstraordinarinį Komunijos dalytoją, kai būdavo labai daug ją priimančiųjų, pavyzdžiui, per Velykas, ir tai jau yra buvę daroma ne vienoje mūsų bažnyčioje.

- Ar toks sprendimas priimtas dėl kunigų trūkumo?

- Taip, kunigai nėra pajėgūs suspėti patarnauti visur, kur yra laukiama eucharistinio Kristaus.

- Nutarta, kad Komuniją dalijantys pasauliečiai turės būti specialiai pasirengę. Kaip ir kam to reikia?

- Pasirengimas būtinas, kad Eucharistijos patarnautojai gerai suvoktų, ką daro, ir mokėtų tai daryti labai pagarbiai.

Kiek kartų reikia ir galima priimti Komuniją?

DELFI primena, jog Komuniją, kuri kitaip vadinama Švenčiausiuoju Sakramentu, gali priimti tik priėmusieji „Pirmąją Komuniją“ krikščionys, jei nėra sunkiai nusidėję, o susituokusieji – tik gyvenantys Bažnyčios palaimintoje santuokoje.

Komunijos negalima priimti neatlikus sakramentinės išpažinties.

Iki Švč. Sakramento priėmimo turi būti išlaikomas mažiausiai valandos pasninkas, susilaikant nuo bet kokio maisto, išskyrus vandenį ir vaistus. Išimtis - seneliai ir ligoniai.

Bažnyčia ragina tikinčiuosius priimti Švč. Sakramentą per Šv. Mišias. Tačiau tam tikrais atvejais, ypač seneliams, ligoniams ir jų slaugytojams, |Komunija teikiama ir ne Mišių metu.


Tikintieji raginami kuo dažniau ar net kasdien, kai tik dalyvauja Šv. Mišiose, vienytis su Kristumi Šv. Komunijoje. Tačiau „atšalusius krikščionis“ Bažnyčia bent kartą metuose įpareigoja priimti Švč. Sakramentą, ypač Velykų laikotarpiu.

Kada eiti išpažinties sprendžia tik pats žmogus, tačiau tai patariama daryti ne rečiau kaip kartą per 1-2 mėnesius.

Klausiantiems, kiek kartų per dieną galima eiti Komunijos, dvasininkai sako, jog Švč. Sakramentą galima priimti tą pačią dieną dar kartą, jei sąmoningai dalyvaujama Šv. Mišiose ir išlaikomas mažiausiai vienos valandos pasninkas.

Tikintieji, nors tą dieną jau ir būtų priėmę Švč. Sakramentą, iškilus mirties pavojui - laukdami rimtos operacijos, patyrę sunkius sužalojimus ar pan. - kviečiami jį priimti dar kartą. 

Tačiau, kaip primena dvasininkai, sąmoningas dalyvavimas Šv. Mišiose ir Švč. Sakramento priėmimas neatsiejamas nuo artimo meilės darbų. Tikintieji Mišių pabaigoje gauna palaiminimą ir siuntimą gyventi Tuo ir liudyti Tą, kurį priėmė Eucharistijoje – tęsti Jo darbą savo kasdienybėje ir savo aplinkoje.