Pasak moters, į krizių centrą jai pasiūlė kreiptis policija, iškviesta raminti įsisiautėjusio vyro. Iš pradžių šeima gyveno Vilniuje, bet kai planavo lauktis antrojo vaiko, nutarė kraustytis į kaimą, nes su dviem mažais vaikais mieste per brangu.

Išsikraustę į kaimą turėjo savo namelį, daržiuką. „Buvo pigiau, nereikėjo mokėti nuomos, užsiaugindavome savų daržovių, bet prasidėjo nesutarimai šeimoje. Viskas per išgėrimus“, - mano rami, mažakalbė moteris.

Inga nelinkusi labai atvirauti apie savo gyvenimą. Matyti, kad baiminasi artimųjų, pažįstamų, buvusių bendramokslių reakcijos. Nenori viešintis, nes „kaime ir taip visi vieni kitus pažįsta, aptarinėja“.

Mėlynes maskuodavo pudra, sumušta neidavo iš namų

„Būdavo ir anksčiau apsistumdymų, bet smarkiau pradėjo mušti, kai pradėjau lauktis antrojo, kuriam dabar metukai. Mėlynes po akimis maskuodavau pudra, o kartą neiškenčiau – pakviečiau policiją. Vien dėl to, kad pagąsdinčiau vyrą“, - pasakojo moteris.

Kaip paaiškėjo, pareigūnams pakanka menkiausio įrodymo ir fiksuojamas smurto šeimoje atvejis, nukentėjusiam žmogui siūloma pagalba.

„Man irgi pasakė, kad yra tokia įstaiga, kaip krizių centras ir pasiūlė kreiptis“, - pridūrė.

Paklausta, kodėl anksčiau neieškojo pagalbos, Inga sakė, kad buvo gėda: „Kažkur eik, prašinėk padėti. Paskutinį kartą nukentėjusi labai ilgai svarsčiau, bet vis dėlto pasiskambinau į krizių centrą – su mažais vaikais 20 kilometrų iki Vilniaus nemažas atstumas, tad norėjau būti tikra, kad manęs neatstums“.

DELFI pašnekovės žodžiais, nėščiai moteriai patirti smurtą – baisus dalykas: „Pasijauti nežmogus“.

Paklausta, ar vaikystėje buvo mušama, moteris neneigia: „Teko. Augau smurtinėje aplinkoje, gaudavau mušti. Buvau sau pasakiusi, kad mano šeimoje to tikrai nebus, tačiau viskas pasikartojo ir teko tiesiog bėgti iš namų. Geriau jau vienai, nei negalėti jaustis saugiai, negalėti nuo nesantaikos apginti savo vaikų“.

Vyro smurtą kentė beveik pora metų. Viskas prasidėjo tarsi nekaltai – nuo priekabių, apsistumdymų. Pirmo karto, kai buvo sudaužyta, net nenori prisiminti: „Nieko kitaip, nei pas visus. Mėlynės, sumušimai, kurie ilgai gyja“.

Sumuštai buvo gėda eiti į viešumą, todėl stengdavosi žmonėms nesirodyti, nes „kaime iš visko burbulas pučiamas, kaimynai ir taip visko prikuria“.

Padėjo atsistoti ant kojų

Kol nesikreipė į Krizių centrą, Inga manė, kad patiriamas smurtas – tik jos problema ir su niekuo jos neaptarinėjo.

Dabar džiaugiasi, kad atvažiavo su vaikais į Vilnių, galėjo prisiglausti krizių centre. Psichologas, socialinė darbuotoja padėjo atsistoti ant kojų, atgauti pasitikėjimą savimi.

„Didžiausią įtaką padarė socialinė darbuotoja, nes suprato, nekaltino, palaikė, sakydama, kad esu asmenybė ir kažkaip, kad ir sunku, turiu žengti į priekį. Pasakė, kur kreiptis dėl socialinio būsto. Atsistojau į eilę jam gauti, nes nuomotis su dviem vaikais, kol jaunėlis toks mažas ir negaliu dirbti, kol kas neįmanoma“, - supranta moteris.

Inga tikisi, kad mažiukui gaus vietą darželyje. Vyresnėlis lanko mokyklą. Ji pati ieško darbo – iš pradžių bet kokio, „kad tik žmoniškai elgtųsi“.

Paklausta, ar kreipėsi pagalbos į artimuosius, sakė, kad tai jos problemos ir nori ant kojų stotis savarankiškai. „Artimieji manęs neteisia, bet išsikapanoti privalau pati. Visi turi savų rūpesčių“, - pridūrė Inga.

Likti mieste ar grįžti į kaimą?

Su smurtavusiu vyru moteris sakė nutraukusi bet kokius ryšius, nes „reikia atsigauti morališkai, susikurti saugų gyvenimą sau ir vaikams“.

Paklausta, kokios pajamos leistų normaliai gyventi, moteris minėjo 1500 litų sumą. „Trims asmenims pradžiai užtektų. Tik dėl būsto neaišku, jeigu teks nuomotis, vien už jį Vilniuje gali tekti 1000 litų mokėti, nes brangūs komunaliniai patarnavimai“, - garsiai skaičiavo Inga.

Paklausta, ar negalvoja grįžti į kaimą, moteris sakė, kad nebent viena, tik su vaikais. Jos žodžiais, kaimo pliusas - gamta, savas daržas, nes ką užsiauginsi, tą turėsi. Ir vaikams kaime patinka, grynas oras.

Tačiau kaime sunkiau su darbais. Vilniuje didesnės darbo pasirinkimo galimybės, bet brangus būstas, transportas.

Buvo šokas

Abiejų vaikučių nuo to paties tėvo susilaukusi moteris santuokoje gyveno 8 metus. Paklausta, kas atsitiko, kad pradėjus lauktis planuoto antro vaikučio vyras ėmė smurtauti, Inga prisipažino, kad ir jai tai buvo šokas.

Kaltino alkoholį: „Kaip ir visi, pradėjo po truputį išgėrinėti, o paskui, kai padaugindavo, smegenys susisukdavo ir daužydavo. Išsiblaivęs atgailaudavo, kad alkoholis kaltas“.

Moteris nebetiki vyro žodžiais, nes matė, kad viskas kartojasi. Nebesitiki, kad bus kitaip: „Reikia pačiai kurti savo namus, saugumą. Nebenoriu nuo nieko būti priklausoma“.

Vaikų buvęs vyras neskriausdavo, todėl ji neprieštarauja, kad jie bendrautų su tėvu. Kol kas tik susiskambina telefonu. Buvusią žmoną jis bando lenkti į savo pusę, bet, kaip sako Inga, žino jos charakterį – jeigu priėmė sprendimą, neperkalbėsi.

„Atleidau jam, pykčio ilgai nelaikau. Kas buvo – praeitis. Svarbiausia dabar man pačiai judėti į priekį ir kad vaikai turėtų normalų, ramų gyvenimą“, - sakė smurtą artimoje aplinkoje patyrusi vilnietė.