Vyriausybė nutarė atsisakyti požiūrio, kad asmenvardžiai yra lietuvių kalbos reguliavimo dalykas, ir paruošė įstatymo projektą, kuriuo dokumentuose nelietuviškus vardus ir pavardes siūlo rašyti visais įmanomais lotyniško pagrindo rašmenimis – su w, q, x bei visais diakritiniais ženklais, pavyzdžiui, ǻ, ü, ê. Pasak Ministro pirmininko tarnybos kanclerio Deivido Matulionio, nelietuviškais rašmenimis asmenvardžiai galėtų būti rašomi pasuose, asmens tapatybės kortelėse ar leidimuose gyventi Lietuvoje.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Kaip tai dera su pernai lapkritį paskelbtu Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimu, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos piliečio paso pagrindiniame puslapyje turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, D. Matulionis nepaaiškino.

„Akcentuojame, kad asmenvardis – vienas iš svarbiausių žmogaus nuosavybės elementų, jo pagrindinis žymuo. Vis tik asmenvardis nėra lietuvių kalbos reguliavimo srities dalykas. Ir remiantis šiomis dviem prielaidomis mes einame toliau ir siūlome reglamentuoti pavardžių rašymą kiek galima paprastesne, liberalesne tvarka“, - pirmadienį apie iniciatyvą pasakojo D. Matulionis.

„Čia taikymas labai platus – nuo užsieniečių, kurie atvyksta pas mus gyventi ir jiems išduodamas leidimas, iki mišrias santuokas sudariusių Lietuvos piliečių, kurie nori pasirinkti nesulietuvintą pavardę, bei Lietuvos piliečiai nelietuviai, kurie galėtų pasirinkti rašyti pavardę lotyniškais rašmenimis pagal pirminį dokumentą“, - pridūrė kancleris.

Deividas Matulionis
Deividas Matulionis
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)

Jo aiškinimu, remiantis šiuo teisės aktu pavardes asmens dokumentuose galėtų pasikeisti ir Lietuvos lenkai, jeigu sugebėtų įrodyti, kad praeityje jų senelių ar prosenelių pavardė buvo rašoma ne lietuviškais rašmenimis, o lenkiškais.

D. Matulionio teigimu, įteisinus tokią vardų ir pavardžių rašymą asmenvardžiai nebūtų greta perrašomi dar ir lietuviškais rašmenimis, nes esą taip nepatogiau.

Į klausiamą, ar nebus problemų, kai, pavyzdžiui, policininkas nesugebės perskaityti žmogaus pavardės, kancleris atsakė taip pat klausimu: „Na, bet ar mums svarbiau žmogaus teisė turėti tokią pavardę, kokią jis nori, ar tai, kad kažkas nesugeba perskaityti. Man atrodo, mums visų pirma reikia užtikrinti žmogaus teisę turėti tokią pavardę, kokią jis pageidauja ir kokią jis turi pirminiuose dokumentuose“.

Pasak Ministro pirmininko tarnybos kanclerio, Vyriausybės parengtas teisės akto projektas įsigaliotų nuo 2011 m., bet pereinamasis laikotarpis truktų iki 2013 m. pradžios. Pereinamuoju laikotarpiu kai kurie diakritiniai ženklai būtų transkribuojami lietuviškai, tačiau vėliau būtų visiškai pereinama prie visokių tipų lotyniško pagrindo rašmenų, kurių lietuvių kalboje nėra.

I.Smetonienė šių ketinimų rimtai vertinti neskuba

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Irena Smetonienė šių ketinimų rimtai vertinti neskuba. Anot jos, kai įstatymo projektas pasieks Seimą, o komisija su juo susipažins, tada ir galės plačiau komentuoti.

"Mes patys buvome už tai, kad lietuviams, sudariusiems santuoką su užsieniečiais, turėtų būti leista perrašyti vyro pavardę, kad ji nesikeistų. Jeigu jūsų vyras yra Smith, tai jūs Smitienė ar Smith. Tai šios nuostatos mes ir patys laikėmės, jeigu ten bus tokia, pritarsime. (...) Perbraukimai, l minkštosios būtų diskusijos klausimas. Mes, kalbininkai, kai rašome savo darbus, tai visokios raidės mums yra reikalingos, ypač, kai cituojame. Tai jau būtų diskusijų klausimas, įdomu, kaip Seimas nutartų, o su tais perbraukimais, jeigu būtų leista, dar atskira problema.

O dėl lenkų pavardžių rašymo komisija yra pasakiusi, kad čia politinis sprendimas - nėra jokių problemų ir net šriftą turime Palemoną, kuris rašo tomis lotyniško pagrindo kalbomis ir su visokiais diakritikais. Tai mums, kaip mokslininkams, nėra jokios problemos", - Eltai sakė I. Smetonienė.

Be to, VLKK vadovė pridūrė, kad priimant šias įstatymo pataisas reiktų atsižvelgti ir į Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Pagal jį Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.

DELFI primena, kad KT pernai lapkritį išaiškino ankstesnį savo sprendimą, jog Lietuvos pase asmenvardžius galima rašyti ir originalo kalba, bet ne pagrindiniame paso puslapyje, mat jame vardai ir pavardės turi būti rašomi tik valstybine kalba.

Prieš dešimtmetį KT buvo konstatavęs, kad ginčytas Aukščiausiosios Tarybos nutarimo punktas dėl užsieniečių vardų ir pavardžių lietuvinimo neprieštarauja Konstitucijai. Esą jei leidus šių žmonių vardus ir pavardes Lietuvos piliečio pase rašyti kitokiais, nelietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės bei savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų veikla.

Pagal galiojantį 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Bet viename iš nutarimo punktų numatyta galimybė asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes rašyti taip, kaip parašyta tos valstybės išduotame dokumente.

Beje, Seimas dar 1938 m. buvo nustatęs, jog nelietuvio pavardė gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašo jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas lotyniškas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), išnagrinėjęs Latvijos pilietės Jutos Mentzen (arba Mencenos − taip Latvijoje buvo perrašyta jos paimta sutuoktinio, Vokietijos piliečio, pavardė) skundą, 2004 m. konstatavo, kad pavardės fonetinė transkripcija ir gramatinė adaptacija, iškraipiusi originalią rašybą, prilygsta kišimuisi į jos asmeninį ir šeimos gyvenimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

50 metų JAV pragyvenęs Saulaitis: jauniausioji karta mane labai gąsdina (32)

Per 100 metų lietuvių požiūris, vertybės ir elgesys gerokai pasikeitė. Tą sako pastebintis ir...

Tamsioji Joninių pusė sostinėje: girtutėliai vairuotojai, puošeiva prostitutė, pasiutę vaikai, daugybė muštynių (235)

Joninių naktis Vilniuje buvo nerami. Dažniausiai policijos radijo eteryje paryčiais tampa tylu, tik...

Vilniaus oro uoste daugiau nei 14 valandų įstrigę keleiviai: padėkite, prašom (230)

Sekmadienio rytą, birželio 24 d. į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas, kuris 8.20 Lietuvos...

Pasaulio čempionų atsiprašymo sulaukę švedai vis tiek turi dėl ko širsti  specialiai DELFI iš Sočio (185)

Sočis Švedijai dar netapo antrąja Poltava, bet po pralaimėjimo 1:2 Vokietijai mėlyni ir geltoni...

Kineziterapeutė parodė tris paprastus judesius, tačiau juos atlieka ne visi: pasitikrinkite, ar sugebate (29)

Kineziterapeutė Jūratė Kliukaitė pristato jums tris paprastus funkcinius judesius, kuriuos...

Orai: vasariška šiluma sugrįš (13)

Diena po Joninių nakties šalyje bus drėgna ir vėsi, panašūs orai išsilaikys ir savaitės...

Skerdyklą pirko nuomai, bet gyvenimas privertė dirbti patiems (11)

Ne vieną dešimtmetį Tauragės rajone ekologinį ūkį puoselėjanti Pratašių šeima vieni...

Kauno stadiono statyba gali pabrangti iki 46 mln. eurų, jos nepavyko sustabdyti (20)

Vilniaus statybų bendrovei „LitCon“ nepavyko sustabdyti Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono...

Profesionalai trumpai ir aiškiai pamokė, kaip išsikepti mėsą, kad nereiktų graužti krokso (72)

Pirmiausia apsimaukite gumines pirštines, tik būtinai juodas, kitaip priminsite gydytojus, o tada...

Vokietijoje per sprogimą pastate sužeisti 25 žmonės, praneša policija (10)

Vokietijos vakaruose esančiame Vupertalio mieste per sprogimą kelių aukštų pastate buvo sužeisti...