aA
Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui įstatymo projektą, apibrėžiantį kultūros politikos pagrindus.
Vyriausybė teikia Seimui įstatymą dėl kultūros politikos pagrindų
© DELFI / Domantas Pipas

Projektą pateikęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sakė, kad nauju įstatymu siekiama sukurti horizontalų kultūros srities teisinio reguliavimo mechanizmą, įtvirtinant kertines sąvokas, kultūros politikos principus ir šią politiką formuojančių bei įgyvendinančių institucijų kompetenciją.

Įstatymas dar bus svarstomas Seime.

Projekte numatyta, kad tarptautinį bendradarbiavimą valstybės lygiu kultūros srityje vykdo ministerijos ir diplomatinės atstovybės, kultūros atašė bei kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.

Kultūros pagrindų įstatymo projekte taip pat apibrėžiamas nevyriausybinių organizacijų vaidmuo kultūros politikoje, kultūros įstaigų sistema, įtvirtinami kultūros ir meno premijų skyrimo pagrindai, aiškiau atskiriamos skirtingo lygmens premijos.

Taip pat siūloma išplėsti regioninių kultūros tarybų funkcijas, kad šios ne tik teiktų rekomendacijas dėl kultūros ir meno projektų finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo, bet ir prisidėtų prie kultūros plėtros regionuose.

Pasak kultūros ministro, įstatymas turėtų užtikrinti vieningos valstybės, regioninės ir savivaldybių kultūros politikos formavimą bei įgyvendinimą. Juo siekiama apjungti kultūros politiką, ji šiuo metu reglamentuojama 20-yje įvairių įstatymų.

Projektu taip pat siūloma įgalioti kultūros ministrą tvirtinti istorinio atminimo įamžinimo rekomendacijas.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau sakė siūlysiantis Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kurios įpareigotų savivaldybes laikytis centrinės valdžios nustatytų kriterijų priimant sprendimus dėl istorinio įamžinimo, tačiau vėliau pareiškė, kad ši tvarka gali atsirasti ir Kultūros politikos pagrindų įstatyme.

Diskusija dėl centrinės valdžios vaidmens istorinio atminimo įamžinimo klausimais kilo, kai Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu buvo nukabinta karininko Jono Noreikos atminimo lenta sostinės centre.

Įstatymo projekte rašoma, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos, spręsdamos dėl istorinio atminimo įamžinimo, turi įvertinti įamžinamo įvykio ar asmens veiklos istorinę reikšmę regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu mastu.

Be to, institucijos bus raginamos įvertinti su įvykiu ar asmeniu susijusius mokslinių tyrimų duomenis, profesionalių tyrėjų nuomonę, taip pat su įvykiu ar asmeniu susijusių Lietuvos bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, tautinių bendrijų nuomonę.

Siūloma taip pat vertinti, ar asmuo nebuvo pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų ar nusikaltimų žmoniškumui padarymo.

Užsienio reikalų ministerija siūlosi dalyvauti sudarant rekomendacijas dėl istorinio atminimo įamžinimo užsienyje. Ši nuostata turėtų būti suderinta iki kitos savaitės.

Pernai liepą Vilniaus mero R. Šimašiaus nurodymu nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos buvo nukabinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Rugsėjį visuomenininkai atminimo lentą vėl užkabino.

Meras argumentavo, kad J. Noreika,būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo ir taip prisidėjo prie Holokausto, todėl miestas „neturi teisės savo erdvėse garbinti ir aukštinti tokį asmenį“, nepaisant jo nuopelnų Lietuvos laisvei.

J. Noreikos atminimo lentos gynėjai teigia, kad J. Noreika vėliau karo metais buvo įsitraukęs į antinacinę veiklą, buvo gestapo areštuotas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos lagerį. Jie taip pat pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, kai jis su bendražygiais aktyviai ruošėsi sukilimui.

J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Top naujienos

Gauti koronavirusu užsikrėtusios moters šeimos narių tyrimų rezultatai: visi ėminiai neigiami atnaujinta 22.56 (222)

Praėjusią naktį pranešus, kad iš Italijos sugrįžusi 39 metų moteris yra užsikrėtusi...

Atrodė, karjera bus trumpa, bet viską pakeitė Landsbergio skambutis: kaip jauna provincijos gydytoja tapo įtakinga politike (146)

Kitą rytą po laimėtų rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Rasa Rastauskienė...

Rizikingą žingsnį ir lūžusią derinių lentą aptaręs Jasikevičius galiausiai pasisakė ir apie virusą (231)

Krepšinis „Žalgirio“ arenoje penktadienį turėjo padėti pamiršti tiek Italijoje, tiek...

Į infekcines ligonines vežami žmonės iš visos Lietuvos, kol kas naujų susirgimų nenustatyta (46)

Į penkias šalies ligonines, kuriose yra specialiai pritaikyta infrastruktūra ir infekcinių ligų...

Svarbi pergalė lenktynėse dėl TOP-8: prireikė pratęsimo, bet „Žalgiris“ patiesė Milano ekipą (694)

Penktadienio vakarą Nemuno saloje vykusiose Eurolygos 26-ojo turo rungtynėse Kauno „Žalgiris“...

Visockas apie koronaviruso identifikavimą: tai sėkmės atvejis (40)

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas po miesto savivaldybėje surengto ekstremalių situacijų...

Užsienietis nesitikėjo tokio akibrokšto gydymo klinikoje: moka visus mokesčius, bet paslauga – neprieinama (66)

Lietuvoje jau kelerius metus gyvenantis ir dirbantis užsienietis labai nustebo, kai jam prireikus...

Po sauso penktadienio laukia nauja kritulių banga (8)

Šeštadienio naktį orus lems tolstančio ciklono pietvakarinis pakraštys. Šlapdriba ir sniegas...

Žaidimas degtukais virš parako statinės: ar Turkija įtrauks NATO į Trečiąjį pasaulinį karą su Rusija? (705)

Jungtinių Valstijų kariuomenė atsargiai vertina savo vaidmenį Sirijoje . Tačiau Jungtinių...

Vitalija Guobė

Karas šeimoje: kodėl geria garsių vyrų žmonos? N-18

Kai eilinį kartą pro langą kieme pamačiau kelis prabangius automobilius su man nelauktais...

|Maža didelių žinių kaina