aA
Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui įstatymo projektą, apibrėžiantį kultūros politikos pagrindus.
Vyriausybė teikia Seimui įstatymą dėl kultūros politikos pagrindų
© DELFI / Domantas Pipas

Projektą pateikęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sakė, kad nauju įstatymu siekiama sukurti horizontalų kultūros srities teisinio reguliavimo mechanizmą, įtvirtinant kertines sąvokas, kultūros politikos principus ir šią politiką formuojančių bei įgyvendinančių institucijų kompetenciją.

Įstatymas dar bus svarstomas Seime.

Projekte numatyta, kad tarptautinį bendradarbiavimą valstybės lygiu kultūros srityje vykdo ministerijos ir diplomatinės atstovybės, kultūros atašė bei kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.

Kultūros pagrindų įstatymo projekte taip pat apibrėžiamas nevyriausybinių organizacijų vaidmuo kultūros politikoje, kultūros įstaigų sistema, įtvirtinami kultūros ir meno premijų skyrimo pagrindai, aiškiau atskiriamos skirtingo lygmens premijos.

Taip pat siūloma išplėsti regioninių kultūros tarybų funkcijas, kad šios ne tik teiktų rekomendacijas dėl kultūros ir meno projektų finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo, bet ir prisidėtų prie kultūros plėtros regionuose.

Pasak kultūros ministro, įstatymas turėtų užtikrinti vieningos valstybės, regioninės ir savivaldybių kultūros politikos formavimą bei įgyvendinimą. Juo siekiama apjungti kultūros politiką, ji šiuo metu reglamentuojama 20-yje įvairių įstatymų.

Projektu taip pat siūloma įgalioti kultūros ministrą tvirtinti istorinio atminimo įamžinimo rekomendacijas.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau sakė siūlysiantis Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kurios įpareigotų savivaldybes laikytis centrinės valdžios nustatytų kriterijų priimant sprendimus dėl istorinio įamžinimo, tačiau vėliau pareiškė, kad ši tvarka gali atsirasti ir Kultūros politikos pagrindų įstatyme.

Diskusija dėl centrinės valdžios vaidmens istorinio atminimo įamžinimo klausimais kilo, kai Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu buvo nukabinta karininko Jono Noreikos atminimo lenta sostinės centre.

Įstatymo projekte rašoma, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos, spręsdamos dėl istorinio atminimo įamžinimo, turi įvertinti įamžinamo įvykio ar asmens veiklos istorinę reikšmę regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu mastu.

Be to, institucijos bus raginamos įvertinti su įvykiu ar asmeniu susijusius mokslinių tyrimų duomenis, profesionalių tyrėjų nuomonę, taip pat su įvykiu ar asmeniu susijusių Lietuvos bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, tautinių bendrijų nuomonę.

Siūloma taip pat vertinti, ar asmuo nebuvo pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų ar nusikaltimų žmoniškumui padarymo.

Užsienio reikalų ministerija siūlosi dalyvauti sudarant rekomendacijas dėl istorinio atminimo įamžinimo užsienyje. Ši nuostata turėtų būti suderinta iki kitos savaitės.

Pernai liepą Vilniaus mero R. Šimašiaus nurodymu nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos buvo nukabinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Rugsėjį visuomenininkai atminimo lentą vėl užkabino.

Meras argumentavo, kad J. Noreika,būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo ir taip prisidėjo prie Holokausto, todėl miestas „neturi teisės savo erdvėse garbinti ir aukštinti tokį asmenį“, nepaisant jo nuopelnų Lietuvos laisvei.

J. Noreikos atminimo lentos gynėjai teigia, kad J. Noreika vėliau karo metais buvo įsitraukęs į antinacinę veiklą, buvo gestapo areštuotas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos lagerį. Jie taip pat pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, kai jis su bendražygiais aktyviai ruošėsi sukilimui.

J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Top naujienos

Konfliktas virsta į visavertį karą: Izraelis turi svarbiausią tikslą ir, tikėtina, jį pasieks (27)

Konfliktas tarp Izraelio ir palestiniečių toliau intensyvėja. Iš Gazos Ruožo praėjusią naktį...

Atnaujintame biudžete – išmokos dirbantiesiems, vienišiems asmenims ir PVM lengvatos Nausėdos pasiūlymui vietos neatsirado (106)

Penktadienį Vyriausybės posėdyje pristatomi atnaujinti viešojo sektoriaus biudžetų projektai....

Koronavirusu susirgus artimai giminaitei, „ant patalo“ gulinčios senolės laukė liūdnas likimas (191)

Vilnius ir jo regionas jau kurį laiką „dega“ dėl daugėjančių koronavirusu susirgusių...

Vieno populiariausių Vilniaus mikrorajono plėtra piktina gyventojus: dygsta vienas už kitą didesni daugiabučių kompleksai (317)

Pastarosios savaitės Vilniaus Žirmūnų mikrorajono gyventojams – neramios. Bendruomenė nerimauja...

Paulius Gritėnas. Piktųjų maršas (5)

Šeštadienį Vilniuje vyks Šeimos gynimo maršas, pramintas Didžiuoju. Iš įvairių Lietuvos...

Užimtumo tarnyba: nedarbas mažėja, bet ryškėja kitos problemos (2)

Šalyje keletą mėnesių stebimos Užimtumo tarnybos klientų mažėjimo tendencijos. Nuo metų...

Koronaviruso statistika: praėjusią parą nustatyti 1125 nauji atvejai, mirė 12 žmonių, pirma doze paskiepyta 15 tūkst. žmonių (133)

Praėjusią parą Lietuvoje buvo nustatyti 1125 nauji koronaviruso atvejai, 12 žmonių mirė, skelbia...

Šiugždinienė – apie 5–11 klasių moksleivių grįžimą į mokyklas: tai šokiruoja ir liūdina (211)

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė kreipiasi į savivaldybių ir mokyklų...

Lietuvos policija kelyje priėmė netikėtą sprendimą dėl paciento: štai kuo turime didžiuotis

Dar vienas Lietuvos policijos įrašas feisbuke vėl susilaukė daug dėmesio. Atrodo, geri darbai...

Po naujausių duomenų – nerimas dėl vakcinacijos giriamoje Jungtinėje Karalystėje: neatmetame nieko svarsto ankstinti antrąsias vakcinos dozes milijonams žmonių (2)

Jungtinės Karalystės (JK) ministrai gali nurodyti paankstinti antrąsias vakcinos dozes milijonams...