„Didėjant įtampai ir prastėjant saugumo situacijai regione, turime daugiau dėmesio skirti mūsų krašto gynybai ir saugumui stiprinti. Tai, kas vyksta Ukrainoje, yra brutali agresija prieš visą tarptautinę bendruomenę, jokie kompromisai su V. Putinu negalimi – drauge su transatlantiniais partneriais turime stiprinti gynybinius pajėgumus regione“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Įstatymo projekte siūloma Finansų ministerijai suteikti teisę skolintis valstybės vardu Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti – užtikrinti iki 2,52 procento BVP pagal 2021 metų gruodžio 22 d. Finansų ministerijos BVP prognozes Lietuvai.
Finansų ministerija skolintųsi pagal faktinį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nurodytą būtiną poreikį. KAM už šias lėšas numato įsigyti papildomos ginkluotės, karinės įrangos, šaudmenų, kibernetinio saugumo stiprinimo įrangos.
Šiuo metu įstatyme KAM numatyti asignavimai 2022 metams siekia 2,05 procento BVP pagal 2021 metų gruodžio EBPO BVP prognozę Lietuvai ir sudaro 1 201 mln. eurų.
Vyriausybė praėjusį penktadienį priėmė sprendimą pagal galiojančio biudžeto įstatymo nuostatas skirti iš skolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai papildomus 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai – išlaidoms, kurios reikalingos priimti NATO partnerių pajėgas.
Seimui pritarus šių metų biudžeto įstatymo patikslinimui, bus sudaryta galimybė krašto gynybai neatidėliotinai skirti dar iki 257,6 mln. eurų.
