Vyriausybei sukėlė abejonių įstatymo nuostata, kad LRT biudžetas automatiškai apskaičiuojamas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų.
Vyriausybės parengtame rašte teigiama, kad toks mechanizmas „galimai riboja Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus planuoti ir tvirtinti atitinkamų metų valstybės biudžetą“.
Dabartinė LRT finansavimo tvarka galioja nuo 2015 metų. Jos šalininkai sako, kad automatiškas biudžeto apskaičiavimas užkerta kelią galimam politikų spaudimui.
Šiemet LRT biudžetas yra 41,6 mln. eurų – beveik 7 proc. didesnis nei pernai.
Ministrų kabinetas taip pat svarsto prašyti Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja kiti specialieji įstatymai, numatantys išankstinį atskirų fondų ar programų finansavimą.
Vyriausybė teigia, kad įstatymai, susiję su kelių priežiūros, aplinkos apsaugos ir sporto finansavimu, nepagrįstai apriboja Vyriausybės įgaliojimus savarankiškai rengti kasmetį valstybės biudžetą.
„(...) nuostatos, nustatančios išankstinį kasmetį tam tikrų sričių finansavimą valstybės biudžeto lėšomis (...) galėtų būti vertintinos kaip ribojančios konstitucinius Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus rengti valstybės biudžetą ir jį tvirtinti, atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę situaciją, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius“, – rašoma nutarimo projekte.
Vyriausybės kanceliarija nutarimo projektą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą įregistravo trečiadienį. Kol kas nėra paskelbta, kada Ministrų kabinetas svarstys šį klausimą.