Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, po reformos valstybės tarnyba taps mažesnė, bet kur kas efektyvesnė. Joje dirbs kompetentingi specialistai, kurie gaus geresnį darbo užmokestį, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
„Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Valstybės tarnybos įstatymui ir lydimiesiems teisės aktams. Dabar persikelia įstatymas į Seimą ir pavasario sesijoje bus pristatinėjama“, – Vyriausybėje po posėdžio žurnalistams sakė E. Misiūnas.
Jis tikisi, jog reforma sulauks pritarimo Seime.
Jo nuomone, Vyriausybės priimta valstybės tarnybos reforma yra mažiau liberali nei jos pirminis variantas, pasiūlytas Vidaus reikalų ministerijos.
Nauju įstatymu būtų atsisakoma visų priemokų ir priedų, paliekant tik priemoką už pavadavimą ir už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Siūloma nustatyti galimybę į pareigas priimančiam asmeniui skirti algą iš koeficientų intervalo, tik aukščiausias pareigas einantiems asmenims būtų mokama fiksuota pareiginė alga. Taip pat numatyta galimybė kaip skatinimo priemonę skirti valstybės tarnautojams papildomų apmokamų laisvadienių – iki penkių dienų ne daugiau kaip dukart per metus.
Vyriausybė siūlo supaprastinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką, atsisakant jų vertinimo tam sudarytose specialiose komisijose. Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojo veiklą vertina ir siūlymus dėl to teikia tiesioginis vadovas, o galutinį sprendimą priima į pareigas priimantis asmuo. Vyriausybė taip pat siūlo naikinti valstybės tarnybos rezervą.
Įstatymo projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką – nustatyti, kad į ją nepatenka ūkinio ir techninio pobūdžio funkcijos.
Būtų atsisakoma valstybės tarnautojų privalomo mokymo valstybės lėšomis, numatant, kad valstybės tarnautojai turi tobulinti kvalifikaciją pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas galėtų būti finansuojamas iš atitinkamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.
Didinant valstybės tarnybos patrauklumą nustatoma nuotolinio darbo galimybė ir įvedamas mentorystės institutas.
Įstatyme siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą. Išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia. Projekte siūloma aiškiai reglamentuoti žalos išieškojimą ne teismine tvarka.
Dar viena naujovė – Vyriausybės įstaigų vadovai būtų laikomi valstybės tarnautojais, kuriems įvedamos kadencijos. Tai galiotų ir ministerijų kancleriams. Projekte numatoma, jog prezidento kanceliarijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų prezidentas ir kuris yra pavaldus prezidentui.
Kartu su Valstybės tarnybos įstatymu siūloma keisti ir Vidaus tarnybos statutą. Jis sudarytų sąlygas pareigūnams mokėti didesnį darbo užmokestį. Vidutinis valstybės tarnautojų darbo užmokestis „į rankas“ 2016 metais siekė 763 eurus. Anksčiau skaičiuota, kad nesumažinus valdininkų skaičiaus ir įvedus naują darbo apmokėjimo sistemą papildomai 2019 metais valstybės tarnautojų algoms reikėtų 47 mln. eurų.
Premjeras Saulius Skvernelis praėjusių metų pabaigoje yra sakęs, jog Valstybės tarnybos pertvarka jos neatpigins, bet padarys efektyvesne.
Gruodį ministrų pasitarime siūlomai valstybės tarnybos pertvarkai buvo išsakyta pastabų dėl finansinio pagrindimo – abejota, ar tikrai keliant valdininkų algas nereikės papildomo finansavimo. E. Misiūnas antradienį BNS sakė, kad valstybės institucijos jau 2018 metais turės atsisakyti dalies darbuotojų, kad likusiesiems nuo 2019 metų galėtų pasiūlyti didesnes algas.
Siūloma, kad reforma įsigaliotų nuo 2019 metų.
Misiūnas: valstybės tarnybos reforma bus įgyvendinama Rytų kovos principais
Vyriausybės posėdyje buvo pritarta valstybės tarnybos įstatymui bei jį lydintiems teisės aktams ir dabar įstatymas persikelia į Seimą. Šis įstatymas, teigė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, bus pristatinėjamas jau pavasarį.
Kalbėdamas apie Seime tykančius iššūkius siūlomam įstatymui E. Misiūnas teigė, kad atlikdamas valstybės tarnybos reformą jis vadovaujasi Rytų kovų taisyklėmis - niekada nenuvertink priešininko. „Ruošiuosi dėti visas pastangas bendrauti su visais komitetais ir Seimo nariais ir įtikinti šio įstatymo reikalingumu. Aš žinau, kokias fiasko patirdavo praeitos redakcijos. Štai ir mūsų „mažasis“ valstybės reformos projektas, kuris buvo pateiktas kovo mėnesį irgi nesulaukė pritarimo“, - kalbėjo ministras.
Ministras aiškino, kad Vyriausybės pritarimo sulaukusiame įstatyme yra net 15 naujovių. E. Misiūnas teigė, kad keičiasi priėmimo, atleidimo ir tarnautojų vertinimo tvarka, atsiranda mentoriaus pozicija, keičiasi atostogų reglamentavimo tvarka, atsisakoma rezervo, atsiranda kanclerio kadencijos.
Ministras aiškino, kad pirminis projekto variantas buvo liberalesnis, bet po išsakytų pastabų liko daug gerų naujovių, kurios leis padaryti viešojo sektoriaus rimtą pertvarką.
E. Misiūnas akcentavo, kad pats įstatymas nesukuria sąlygų darbuotojų skaičiaus mažėjimui. Anot jo, svarbesnis tikslas yra pasiekti situaciją, kad nesidubliuotų funkcijos, kad kuo mažesniais veiksmais būtų pasiekiamas tas pats rezultatas.
Taip pat E. Misiūnas akcentavo, kad vienu iš svarbiausių reformos principų yra tai, jog nereikėtų skirti iš valstybės biudžeto papildomų lėšų. Tai, anot E. Misiūno, Premjeras Saulius Skvernelis akcentavo Vyriausybės posėdyje.
E. Misiūnas, anksčiau yra teigęs, kad bus dedamos visos pastangos, jog su dabartiniu biudžetu būtų galima mokėti didesnius atlyginimus valstybės tarnautojams. Pasak jo, tam, kad tai būtų įmanoma, valstybės tarnautojų skaičių reikėtų sumažinti bent 7-8 procentais.
E. Misiūnas, komentuodamas Vyriausybės nuostatas planuojamos reformos atžvilgiu, taip pat yra teigęs, kad Vyriausybė pritaria valstybės tarnybos įstatymui ir visiems šį įstatymą lydintiesiems aktams. Ministras dar 2017 metų pabaigoje tvirtino, kad Vyriausybės pasitarimuose buvo akcentuojamas vienintelis reikalavimas, jog, 2019 m. įsigaliojus naujam valstybės tarnybos įstatymui, nereikėtų skirti nė vieno papildomo euro iš valstybės biudžeto.
Ankstesnėms vyriausybėms valstybės tarnybos reforma, padarant ją efektyvesne, o tarnautojų atlyginimus konkurencingus, buvo neįkandama užduotis.
Anksčiau vyriausybei vadovavęs Algirdas Butkevičius ketino bent 10 proc. sumažinti tarnautojų skaičių. Dabartinės vyriausybės vadovas S. Skvernelis taip pat žadėjo greitus pokyčius dar vasarą. Tačiau atšventus Vyriausybės metines, ambicingi planai palikti 2019 metams.
Be dedamų akcentų, kad reikia mažinti valstybės tarnautojų skaičių, kalbama ir apie planus atsisakyti priemokų ir priedų sistemos, paliekant priemokas už stažą ir pavadavimą, kalbama apie tai, jog valstybės institucijoms skyrus tam tikrą asignavimų dalį, bus leista tvarkytis taip, kad būtų pasiekti efektyviausi rezultatai. Tarp pateiktų siūlymų taip pat yra siūlymai supaprastinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką, naikinti valstybės rezervą, sudaryti galimybes dirbti nuotoliniu būdu ir atsisakyti valstybės tarnautojų vertinimo tik tam sudarytose komisijose ir t. t.
Tiek Premjeras S. Skvernelis, tiek vidaus reikalų ministras E. Misiūnas ne kartą yra pabrėžę, kad tokios pertvarkos reikia, nes dėl dabar valstybės tarnautojams mokamų mažų atlyginimų yra sunku ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti gerus specialistus.
Todėl valstybės tarnybos pertvarkos gaires brėžianti Vidaus reikalų ministerija teigia, kad ateityje valdininkų skaičius turėtų mažėti, o valstybės tarnyboje likusiųjų atlyginimai - didėti.