„Premjeras teiks pilną Ministrų Kabineto sudėtį, kuriame keičiamas daugiau negu vienas ministras“, – DELFI patvirtino premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
Trečiadienį po pietų rengiama bendra prezidento Gitano Nausėdos ir premjero S. Skvernelio spaudos konferencija.
Daugiau nei vieno ministro pakeitimas reiškia, kad Vyriausybėje bus pasikeitę daugiau nei pusė Ministrų Kabineto narių, ir įsijungs vadinamasis „ilgasis Vyriausybės tvirtinimo scenarijus“.
Reikės tvirtinti Vyriausybės programą
Konstitucinės teisės specialistas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius yra DELFI teigęs, kad pasikeitus daugiau nei pusei ministrų Vyriausybei reikia iš naujo gauti įgaliojimus.
„Juos gauti iš naujo galima jau kitu būdu – tik Seimui pritarus Vyriausybės programai“, – teigė mokslininkas.
S. Skvernelis ne kartą yra pažymėjęs, kad Vyriausybės programa nėra keičiama. Pasak V. Sinkevičiaus, tai nieko nekeičia, vis tiek ta programa turės būti pateikta Seimui, ir Seimas spręs, ar jai pritarti.
Tik po to, kai Seimas pritars programai, Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti. Programai pritarti užtenka paprastos Seimo narių balsų daugumos, tam nereikia 71 balso, aiškino specialistas.
Jis taip pat paaiškino, kad to dabartinėmis sąlygomis negalima Seime išspręsti per vieną dieną.
„Seimo statute yra nustatytos procedūros, kad programa svarstoma komitetuose, frakcijose, ten lyg ir duota dešimt dienų. (…) Negalima taikyti skubų. Konstitucinis Teismas pasakė, kad tai galima daryti tik karo atveju, čia – ne karas“, – sakė V. Sinkevičius.
Konstitucinės teisės specialistui atrodo nesuprantama, kodėl norima skubėti kuo greičiau spręsti šį klausimą.
„Reikia normaliai formuoti Vyriausybę, aptarti programą, pritarti jai. Kur skubama? Juk, jeigu Seimo nariai sako, kad jie neturi atostogų, tai tegul sėdi Seime ir dirba. Kur jie lekia? Kodėl reikia skubėti? Reikia labai atsakingai formuoti Vyriausybę, žiūrint į jos būsimus darbus“, – sakė V. Sinkevičius.
Pakeitimai numatyti koalicinėje sutartyje
Pasirašius koalicinę sutartį keturios partijos – Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Tvarka ir teisingumas ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija pasidalijo pozicijas, į kurias siūlė savo atstovus.
Lietuvos socialdemokratų darbo partija į žemės ūkio ministrus pasiūlė Andrių Palionį.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija pradžioje į susisiekimo ministrus pasiūlė Vladislavą Kondratovičių, o į vidaus reikalų ministrus – Jaroslavą Narkevičių. Tačiau, vykstant kandidatų derinimo su Prezidentūra procesui, šią savaitę partija persigalvojo ir nusprendė J. Narkevičių siūlyti į susisiekimo ministrus, o į vidaus reikalų ministres siūlo parlamentarę Ritą Tamašunienę.
Tvarka ir teisingumas, po to, kai valdantieji sutiko su prezidento nuomone, kad krašto apsaugos ministro pozicijoje turi likti dabartinis ministras Raimundas Karoblis, liko be ministro portfelio.
Didžiausia tarp valdančiųjų Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga neplanavo keisti savo ministrų. Tačiau šios partijos deleguotas ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius yra deleguojamas į Europos komisarus.
Dar nėra žinoma, ar jis liks dirbti ministro pareigose, kol nebus baigti visi formalumai tvirtinant jį eurokomisaru, ir neišvyks dirbti į Briuselį, ar iš karto bus keičiamas ir šis ministras.
Kaip remdamasi valstiečių žaliųjų lyderio Ramūno Karbauskio žodžiais teigė LRT „Panorama“, jei V. Sinkevičius taps eurokomisaru, ekonomikos ir inovacijų ministro portfelis gali būti pasiūlytas Tvarkos ir teisingumo partijai.
„Tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis DELFI sakė, kad tas sprendimas priklausys nuo prezidento, premjero ir „valstiečių“ bei „tvarkiečių“ sutarimo.
Jis kol kas nekonkretizavo, kokį asmenį jų partija deleguotų į šią poziciją. „Tvarkiečių“ lyderio teigimu, šiame etape šis klausimas nebus sprendžiamas, ir šiame etape, atnaujinant Vyriausybės sudėtį, V. Sinkevičius nebus keičiamas.
„Seimas kol kas nebalsavo už V. Sinkevičių. Manau, kad pirmiausia turėtų būti balsuojama, o tada koalicijos partneriai turės susitarti“, – sakė R. Žemaitaitis.