„Įvertinę Vyriausybės strateginės analizės centro Samdomą darbą dirbančių asmenų paklausos prognozę 2020–2026 metams, taip pat įvertinę kelerių metų priėmimo planavimo ir įgyvendinimo praktiką ir stojančiųjų pasirenkamų kvalifikacijų skaičius, nutarimo projektu siūlome nustatyti tokį patį preliminarų priimamų mokinių skaičių ir tokį patį paskirstymą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (EVRK) nustatytas sekcijas, koks buvo nustatytas 2022 m. preliminarus priimamų mokinių skaičius“, – rašoma teiktame nutarimo projekte.
Nustatyti 2023 metais tokį patį priimamų mokytis mokinių skaičių kaip ir praėjusiais metais norima todėl, kad 2022 m. Priėmimo planas pasiteisino, o esminių darbo rinkos paklausos pokyčių nebuvo identifikuota.
Kaip pažymima nutarimo projekte, 2022 m. Priėmimo planas buvo įvykdytas 99,5 proc. Priėmimo planas 100 proc. įvykdytas Miškininkystės, Žuvininkystės, Saugos paslaugų švietimo srityse, per 99 proc. – Transporto paslaugų, Socialinės gerovės, Žemės ūkio švietimo srityse pagal Lietuvos švietimo klasifikatorių.
„Sunkiau įgyvendinti Priėmimo planą sekėsi Informacijos ir ryšio technologijos – 98, 1, Gamybos ir perdirbimo srityje – 96,5 proc.“, – rašoma projekte.
„Pažymėtina, kad padidinus Priėmimo plano skaičių programai, ne visada pavyksta priimti norimą skaičių asmenų, nes asmenys profesinio mokymo programas renkasi laisvai, įvertindami savo gebėjimus, įgūdžius, polinkius ir kita. Kai kurios programos neįgyvendinamos, jei nepasiekia rentabilaus mokinių skaičiaus“, – pabrėžiama nutarimo projekte.
Iš viso 2022 m. bendrojo priėmimo į profesinio mokymo įstaigas metu Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijai bendrajam priėmimui organizuoti (toliau – LAMA BPO) prašymus pateikė ir bent vieną pageidavimą įrašė 28 680 asmenų (2021 m. – 28 035).
Taip pat pažymima, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija konstatavo, jog pateiktame derinti nutarimo projekte siūlomas 2023 metais numatomų priimti į profesinio mokymo įstaigas mokinių skaičiaus paskirstymas atitinka Lietuvos siekį perorientuoti pramonę link klimatui neutralios ekonomikos ir padaryti ją labiau žiedinę bei pereiti prie pažangiomis technologijomis, mokslo žiniomis ir inovacijomis grįstos ekonomikos.
„Kaip ir ankstesniais metais, populiariausios švietimo sritys išlieka tos pačios. Aktyviausiai stojantieji rinkosi mokytis pagal Inžinerijos ir inžinerinių profesijų srities mokymo programas, joje dėl valstybės finansuojamų vietų (VF) sudarytos 4 193 mokymo sutartys, Paslaugų asmenims – 3 517, Architektūros ir statybos – 2 328, Sveikatos priežiūros – 1 996, Socialinės gerovės – 1 609“, – rašoma nutarimo projekte.
Priėmimas į profesinio mokymo įstaigas, kaip ir ankstesniais metais, bus vykdomas keliais etapais – pagrindinis priėmimas (žiemos ir vasaros etapai), papildomas priėmimas (vasaros pabaigoje) ir po nubyrėjimo atsilaisvinusių vietų užpildymas prasidėjus mokymo procesui iki 2023 m. lapkričio 20 d.
Profesinio mokymo įstaigoms skiriami asignavimai 2023 m. – 167 756 tūkst. Eur (suma didėja dėl bazinio dydžio padidinimo iki 186 Eur, dėl minimalios mėnesinės algos padidinimo iki 840 Eur, dėl pedagogų atlyginimų didinimo nuo 2023 m. sausio 1 d., dėl papildomų lėšų komunalinėms paslaugoms apmokėti).
Po profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos, įvykdytos siekiant šalyje racionaliai naudoti išteklius ir suderinti profesinio mokymo programų pasiūlą su regione veikiančių įmonių poreikiais, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. valstybinių profesinio mokymo įstaigų sumažėjo iki 44 (2022 m. pradžioje jų buvo 56).
