Anot jo, nesusipratimas kilo dėl to, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisos, numatančios mokesčio už perkėlimą į Kuršių neriją panaikinimą nuo sausio 1 dienos, Seime buvo priimtos tik pačioje gruodžio pabaigoje.
Todėl Vyriausybė nespėjo iki metų pabaigos parengti nuostolių "Smiltynės perkėlai" kompensavimo tvarkos ir bendrovė metus pradėjo pardavinėdama bilietus.
Labiausiai dėl to sunerimo Kuršių nerijos gyventojai, daugelis kurių mokosi ar dirba Klaipėdoje ir yra priversti kelis kartus per dieną naudotis vienintele susisiekimo su uostamiesčiu priemone - keltu.
Iki gruodžio 31 dienos Neringos gyventojai keltu naudojosi nemokamai ir turėjo šiam tikslui asmenines magnetines korteles. Tačiau naujų kortelių savivaldybė jiems nepagamino, nes žinojo nuo sausio 1 dienos įsigaliosiant naują tvarką dėl nemokamo visų keleivių ir transporto priemonių kėlimo.
Bilietas keleiviui į abi puses vienu iš dviejų "Smiltynės perkėlos" keltų keleiviui šiuo metu kainuoja 1 litą, automobiliui - 26 litus. Pasak Z.Balčyčio, bendrovė iš parduodamų bilietų kasmet surinkdavo maždaug po 6 mln. litų, kurie nuo šiol jai bus kompensuojami iš Kelių fondo.
"Žinoma, tai nemenkas nuostolis, tačiau tikimės, kad pinigai sugrįš Neringos vystymui", - teigė ministras. Jis priminė, kad pati mokesčio už keltą panaikinimo idėja kilo siekiant padidinti Kuršių nerijos lankomumą. Už perkėlimą į Kuršių neriją nemokės ne tik Lietuvos, bet ir užsienio piliečiai.