„Pagrindinė idėja yra trejus metus iki pensijos suteikti papildomą subsidiją darbdaviui, (...) kad trejus paskutinius metus turėtume tos grupės rėmimą, kad nebūtų paskatos imti išankstinę pensiją, kuri paskui sukuria prielaidas ilgalaikiam skurdui pensijos metu, ypač moterų – nes skiriasi gyvenimo trukmė.
Artimiausiu metu darysime sprendimą dėl 40 metų stažo ir pensijos nemažinimo, taip pat dėl papildomo darbo subsidijavimo įrankio. Rytų Europoje didžioji problema, kad vyresnio priešpensinio amžiaus žmonės labai greitai praranda darbą – ypač dėl sveikatos, tai yra viena didžiausių mūsų struktūrinių problemų“, – sakė Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos frakcijos narys Tomas Tomilinas.
Skvernelis: prioritetas – kuo daugiau žmonių išsaugoti aktyvioje darbo rinkoje
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pagrindinis tikslas yra kuo daugiau žmonių išsaugoti aktyvioje darbo rinkoje . Puikiai žinome, kad kai žmonės yra veiklūs, turi užsiėmimą, visuomeninės veiklos, jų gyvenimo kokybė yra visai kita.
Kalbėdamas apie išankstines pensijas, pasak premjero, galvojama apie atskiras profesijas, pavyzdžiui, apie pedagogus.
„Tai yra susiję su darbo specifika“, - sakė S. Skvernelis.
Vyriausybės vadovas gynė siūlomą sprendimą dėl subsidijų vyresnio amžiaus žmonėms per karantiną.
„Turime galimybę, pasirinkimą arba tuos žmones nukreipti į Užimtumo tarnybą, kad jie gautų nedarbo išmokas, arba palikti darbo rinkoje - tai yra gauti atlyginimui subsidiją. Dar svarbiau, kad žmonės turėtų darbą, užsiėmimą, būtų aktyvūs mūsų visuomenės nariai“, - sakė S. Skvernelis.
Seimas svarstys dėl subsidijų per karantiną
Seimui ketvirtadienį teikiamos pataisos, kuriomis Vyriausybė siūlo mokėti subsidijas darbdaviams, ekstremalios situacijos ar karantino metu išleidžiantiems 60 metų ir vyresnius darbuotojus į prastovas, rašė BNS.
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė BNS teigė, kad pakeitimus parlamente bus stengiamas apsvarstyti kuo greičiau.
„Yra noras, kad neužsitęstų, nes karantinas jau šitiek laiko, o dabar masiškai pradėjo atleidinėti tuos senjorus ir jie nebetenka darbo. Ir kad juos apsaugoti, norima greitai priimti pataisas. Jeigu ketvirtadienį pateikimas būtų, penktadienį (Socialinių reikalų ir darbo) komitete svarstome. Tada antradienį – Seime, o ketvirtadienį priimame. Dar kelios dienos, kol prezidentas pasirašys ir įsigalios“, – teigė parlamentarė.
Trečiadienio vakarą pataisos Seime registruotos dar nebuvo, o be Seimo Teisės departamento išvadų pataisos plenariniuose posėdžiuose nepristatomos.
Tačiau R. Baškienės teigia, kad Seimo teisininkai iki pataisų pateikimo parlamentarams po pietų, spės parengti išvadas dėl pakeitimų.
„Suspės. Su Teisės departamentu jau derino (...) Jie iš anksto buvo akį užmetę. Dabar tik pasitikslins, ar viskas yra taip, kaip buvo pirminiame variante“, – tvirtino R. Baškienė.
Jei Seimas priims pataisas, subsidija, kuri galiotų ir pasibaigus karantinui, bet tęsiantis ekstremaliai situacijai, siekų 100 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei minimali alga (MMA, 607 eurai) arba 70 proc. atlyginimo, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (910,5 euro).
Pasibaigus karantinui ir ekstremaliai situacijai arba sugrąžinus darbuotoją iš prastovos, darbdavys toliau galėtų prašyti šešių mėnesių trukmės subsidijos: pirmą-antrą mėnesį – 100 proc., trečią-ketvirtą – 50 proc., penktą-šeštą – 30 proc., tačiau maksimali riba būtų 607 eurai (iki mokesčių).
Pataisos taip pat numato, kad laikiną darbo paieškos išmoką gyventojai gautų iškart tapę bedarbiais, o ne tada, kai baigiasi terminas gauti išeitines išmokas iš darbdavio. Tas pats būtų taikoma, kai žmogus kreipiasi dėl įprastos nedarbo išmokos.
Dabar būna atvejų, kai darbdaviai įsipareigoja mokėti išeitines išmokas, bet jos neišmokamos iškart.