aA
Vilniaus universiteto vyresnės kartos lituanistai, profesorius, habilituotas daktaras Jonas Palionis ir kiti, parašė laišką valstybės vadovams, Lietuvos mokslo tarybai ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, reikšdami nepasitenkinimą dalies savo kolegų veikla ir propaguojama „itin liberalia kalbos ideologija“.
Vyresnės kartos lituanistai parašė laišką valstybės vadovams: atsiribojo nuo dalies savo kolegų
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

VU vyresnės kartos lituanistų kalbininkų grupė, aptarusi aktualias bendrinės lietuvių kalbos kultūros problemas ir kalbos ugdymo perspektyvas, savo pareiškime konstatavo, kad „atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m., atsirado visos sąlygos įgyvendinti konstitucinę valstybinės lietuvių kalbos nuostatą, ir vykdyti apgalvotą, su tarpukario Lietuvos kalbininkų darbų tradicija siejamą valstybinės kalbos politiką“.

„Jos dėka lietuvių kalba sugrįžo į visas viešojo gyvenimo sritis, iš kurių ji buvo išstumta sovietmečiu. Pamažu ėmė gerėti bendrinės kalbos būklė, išugdyta nauja sklandžiai kalbanti žurnalistų karta, išaugo kalbos redaktorių ir vertėjų profesionalumas. Tačiau kartkartėmis atsiranda veikėjų, kurie viešais pareiškimais menkina bendrinės lietuvių kalbos ugdymo tradicijas, skleidžia nepasitikėjimą lietuvių kalbos išgalėmis, gebėjimu jai nuolat atsinaujinti ir tenkinti įvairių sluoksnių žmonių poreikius“, – rašo kalbininkai.

Tačiau, pasak jų, prieš šias tradicijas ypač aktyviai stojo prie „Naujojo židinio-Aidų“ žurnalo susibūrusi istorikų, žurnalistų ir kalbininkų grupė, ir „įvairiais kanalais pradėjo skleisti nihilistines pažiūras į lietuvių kalbos norminimą bei ugdymą“.

„Gavusi Lietuvos mokslo tarybos finansavimą, ji vykdė projektą „Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai 2010–2013“, ir išleido knygas „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“ (red. L. Vaicekauskienė ir N. Šepetys, 2016) ir „Lietuvių kalbos idealai. Kaip keitėsi geriausios kalbos idėja“ (red. L. Vaicekauskienė, 2017)“, – rašė vyresnės kartos kalbininkai.

Jų vertinimu, šiose knygose, taip pat įvairiais žiniasklaidos kanalais grupė atvirai niekina klasikinį lietuvių bendrinės kalbos norminimo ir ugdymo palikimą, ignoruoja Jono Jablonskio ir kitų tarpukario Lietuvos kalbininkų darbus, sovietmečio kalbininkų priešinimosi rusifikacijai įdirbį.

„Kalbos tvarkyba pateikiama kaip sovietinės ideologijos išraiška, o kalbos priežiūros ir ugdymo institucijos – kaip sovietinis anachronizmas. Demonstratyviai atmesdami bet kokią nuoseklaus bendrinės kalbos reguliavimo idėją, kalbą jie sieja su laisvajai rinkai būdingu savireguliacijos procesu ir sąmoningai trina ribas tarp bendrinės kalbos ir kitų kalbos atmainų vartosenos.

Žiniasklaidoje šiais klausimais skleidžiama vienpusė ideologinė propaganda, straipsniuose ir interviu, pokalbiuose nesibodima skleisti atvirą melą apie kalbos politiką formuojančių instituciją veiklą, manipuliuojama selektyviai atrinktomis nuomonėmis, nevengiama iškraipyti į grupės schemas neįtelpančių kalbos faktų. Į tą propagandą įtraukiami įtakingi žurnalistai, bet tuo pat metu užkertamas kelias pareikšti alternatyvią nuomonę.

Taip pažeidžiamas žiniasklaidos objektyvumo principas. Kartu Lietuvos mokymo įstaigose, po kurias nuolat važinėja šios grupės nariai, platinamos antikodifikacinės nuotaikos, kalbų maišymo idėjos (plg. jose skaitomų paskaitų temas „Kodėl nereikia bijoti anglų kalbos skolinių?“, „Kodėl lietuvių kalbai visiškai nekenkia skoliniai?“, „Kodėl mišri kalba yra ok ir ką reiškia kalbų maišymas internete?“)“, – rašė kalbininkai.

Vyresnės kartos kalbininkams atrodo nepriimtini šie jų kolegų veiksmai.

„Apsvarstę dabartinę lingvistinę padėtį Lietuvoje, joje propaguojamą itin liberalią kalbos ideologiją ir jos sklaidą, mes, vyresniosios kartos Vilniaus universiteto lituanistai kalbininkai, atsiribojame nuo bendrinei kalbai primetamų nihilistinių idėjų ir manome, kad, remiantis šiuolaikiniais poreikiais, būtina toliau rūpintis saugoti lietuvių kalbos savitumą bei gyvybingumą ir tęsti nuosaikias bendrinės kalbos norminimo ir ugdymo tradicijas, stiprinančias piliečių vienybę ir tautos išlikimo pagrindus. Esame įsitikinę, kad šioms nuostatoms pritaria ir jaunesnių kartų kalbininkai, taip pat kitų mokslo sričių, švietimo, kultūros žmonės“, – rašė kalbininkai.

Pateikė pasiūlymus

Savo pareiškime kalbininkai akcentavo, kad būtina pasirūpinti greičiau priimti daugelį metų Lietuvos Respublikos Seime gulintį atnaujintą Valstybinės kalbos įstatymą.

Jų nuomone, reikia paspartinti svarbaus norminamojo veikalo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ rengimą.

„Nėra normalu, kad visuomenei labai reikalingas žodynas rengiamas jau antras dešimtmetis, o prie jo darbuojasi vos keletas žmonių, kurių darbas, beje, pagal dabartinę mokslo politiką laikomas taikomąja veikla, neprilygstančia nei tarptautinės, nei nacionalinės svarbos mokslo darbams“, – rašė jie.

Primindami, kad tarpukario Lietuvos ir sovietmečio kalbos norminimo ir ugdymo tradicijos rėmėsi daugiausia vidurio ir Vakarų Europos valstybėse priimtais Prahos lingvistinės mokyklos principais, jie teigė norį paskatinti kalbos praktikos darbe tų tradicijų nepamiršti ir daugiau remtis plačia įvairių šalių kalbų politikos, priežiūros ir ugdymo praktika, o nesiriboti vien skandinavų ar kai kurių anglakalbių šalių, niekada nepatyrusių okupacijos ir grėsmių jų kalboms išlikti, patirtimi, kurią, beje, mechaniškai siekiama perkelti į Lietuvos dirvą.

Vyresnės kartos kalbininkai mano, kad būtina visaip skatinti populiarios kalbinės literatūros ir visuomenės praktiniams poreikiams pritaikytų kalbotyros darbų rengimą, ieškoti būdų skelbti juos interneto erdvėje, finansuoti jų rašymą ir sklaidą, vienokia ar kitokia forma tuos darbus įtraukti į mokslininkų veiklos repertuarą.

„Prie lietuvių kalbos mokslo populiarinimo, bendrinės kalbos atsinaujinimo ir jos idėjų sklaidos įvairiomis formomis ir nešališkai turėtų prisidėti žiniasklaida. Visuomenė turi teisę plačiau sužinoti apie mūsų dienų lietuvių kalbotyros plėtrą, naujas kalbos tyrimo kryptis ir gauti objektyvius atsakymus į jai rūpimus kalbos praktikos klausimus“, – rašė kalbininkai.

Jie konstatavo, kad dabartinių visuomenės lūžių veikiama bendrinė lietuvių kalba sparčiai kinta.

„Jos kaita yra nesibaigianti ir nenutrūkstama, tačiau ji neturėtų būti palikta savieigai. Lietuvių bendrinė kalba kuriama ir turtinama didžiulėmis visos tautos pastangomis ir yra reikšminga dvasinės kultūros dalis. Norime tikėti, kad ir toliau ji bus apdairiai puoselėjama, plėtojamos stilistinės jos išgalės ir kūrybinis potencialas, o pati kalba visada bus jauki ir sava visiems ja kalbantiems žmonėms Lietuvoje ir plačiajame pasaulyje“, – rašė vyresnės kalbos kalbininkai.

Pareiškimą pasirašė prof. habil dr. Jonas Palionis, prof. habil. dr. Aldona Paulauskienė, prof. habil. dr. Arnoldas Piročkinas, prof. habil. dr. Evalda Jakaitienė, prof. habil. dr. Birutė Jasiūnaitė, prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė, prof. habil. dr. Vitas Labutis, prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia, doc. dr. Bronius Dobrovolskis, doc. dr. Aldonas Pupkis, doc. dr. Regina Venckutė.

Laiškas adresuotas išrinktajam J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos Mokslo tarybai ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(51 žmogus įvertino)
4.4118

Top naujienos

Teks pasistengti, kad negrįžtume į karantiną: ragina dirbti nuotoliniu būdu bent 7 dienas (48)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ( NVSC ) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė...

Masinė avarija Trakų rajone: susidūrė trys automobiliai ir traktorius, sužaloti trys vaikai (33)

Šeštadienį Trakų rajone įvyko didelė avarija - susidūrė trys lengvieji automobiliai ir...

Ukrainiečiai stebisi įvykiais Baltarusijoje: pagrindinis klausimas nuvylė (149)

Jauna, tačiau pakankamai populiari Kijevo grupė „Piriatin“ įrašė Baltarusijos protestus...

Šie simptomai gali ištikti vos 30-ties: širdies permušimai, karščio bangos – tik visko pradžia (5)

Karščio bangos – tipinis menopauzės paveikslas. Tačiau ar žinojote, kad nemiga bei odos...

Paulius Jurkevičius. Vakcina už 40 eurų. O gal geriau švęsto vandens? (26)

Štai jis – didysis Lietuvos paradoksas: mums pasiūlė gintis. Nuo ko? Nuo to, kas artimoje...

Ne viskas, kas sakoma reklamose, yra tiesa: štai, ką turite žinoti apie keptuves keraminiu paviršiumi

Keptuvės keraminiu paviršiumi išpopuliarėjo visų pirma dėl to, kad jose kepamas maistas...

Pirmoje mačo pusėje siautėjęs „Rytas“ sutalžė „Pieno žvaigždes“ (15)

Pirmoje rungtynių pusėje puolimo mašiną įspūdingai užkūręs Vilniaus „Rytas“ (3-0) po...

Gediminas Gasiulis | D+ nariams

Ekspertas išskyrė TOP3 ateities profesijas: šių specialistų reikės visiems

Renkantis karjerą ar planuojant jos pokyčius, kyla klausimai, kas bus aktualu ateityje, kokių...

Verslininkas apie dalinamą valstybės paramą: lietuviai tokie žmonės – kuo daugiau duoda, tuo daugiau nori (31)

Nors kiek anksčiau dar sunku buvo patikėti, tačiau dabar jau daugelis pripažįsta, kad COVID-19...

Arbūzų augintojos eksperimentas - ką žinoti kitiems metams, norint puikaus derliaus ar verta sodinti suvalgytų vaisių sėklas (1)

Šiemet arbūzus auginau dviejose skirtingose vietose – prie namų, sunkaus priemolio dirvoje, ir...

|Maža didelių žinių kaina