Kaip teigiama komisijos sprendime, „akivaizdu, kad A. Šliogerio nuostatos dėl lyčių (ne)lygybės ir lyčių santykių yra priešingos ne tik nuostatoms, kurias savo publikacijose ar pasisakymuose deklaruoja kai kurie pasirašiusieji kreipimąsi, bet ir oficialiai (valstybės lygiu) deklaruojamoms moterų ir vyrų lygybės nuostatoms“. Tačiau, konstatuoja komisija, nei pareiškėjų pacituotame fragmente, nei kur nors kitur interviu nėra teiginių, kuriuose prof. A. Šliogeris naudotų ad hominem argumentus ar tiesiogiai minėtų, juo labiau užsipultų kokį nors konkretų asmenį.

Todėl, komisijos teigimu, nėra pagrindo teigti, kad prof. A. Šliogeris šiuo savo pasisakymu pažeidė pareiškėjų nurodytus VU Akademinės etikos kodekso punktus.

Kita vertus, pastebi komisija, naudotis įsitikinimų, žodžio ir išraiškos laisve reikia labai atsakingai; ši laisvė negali būti priedanga kitų asmenų žeminimui ar įžeidinėjimui, neturi skatinti nepagarbos žmonėms vien dėl to, kad jų įsitikinimai kitokie. „Akivaizdu, kad kai kurie prof. A. Šliogerio pavartoti žodžiai ir posakiai (pvz., „padugnės“, „debilai“), esantys portale DELFI paskelbtame pokalbyje su juo (tačiau ne pareiškėjų pacituotame fragmente), nors ir neadresuoti jokiems konkretiems asmenims, neatitinka šio kriterijaus. Į tai komisija atkreipia prof. A. Šliogerio dėmesį ir ragina viešuose pasisakymuose vengti leksikos, kuri galėtų būti vertinama kaip žeminanti ar įžeidžianti kitokius įsitikinimus turinčius asmenis“, - skelbiama komisijos pirmininko, VU Teisės fakulteto profesoriaus Egidijaus Kūrio pasirašytame sprendime.

Sprendime pažymima, kad nei VU Senato akademinės etikos komisija, nei jokia kita VU institucija negali primesti VU bendruomenės nariui kokių nors pažiūrų, nuomonės, ideologijos ar vertybinių nuostatų, riboti jo ar jos įsitikinimų laisvės, cenzūruoti jo ar jos pasisakymų ar imtis kokių nors sankcijų prieš tokį VU bendruomenės narį dėl jo ar jos įsitikinimų.


Komisijos teigimu, A. Šliogeris buvo kviestas į komisijos posėdį, tačiau atsisakė jame dalyvauti ar teikti komisijai kokius nors paaiškinimus. Pats A. Šliogeris DELFI yra sakęs, kad jo į posėdį niekas nekvietė. Kartu nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas pripažino, kad ir kviečiamas į posėdį nebūtų ėjęs: „Tai man primena sovietmetį ir aš šitokių dalykų nepripažįstu. Kas čia per mada - būdavo „partkomai“, o čia dabar vėl kažkas panašaus. Šito nepripažįstu“.


Įžvelgė moterų diskriminaciją

Į komisiją su prašymu „išreikšti savo poziciją dėl lygių lyčių galimybių siekiant aukštojo mokslo bet kurioje mokslo kryptyje Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose bei konkrečiai Vilniaus universitete“ kreipėsi Andrius Bielskis, Ernesta Butkuvienė, Solveiga Daugirdaitė, Rasa Erentaitė, Margarita Jankauskaitė, Virginija Jurėnienė, Nijolė Keršytė, Karolis Klimka, Laima Kreivytė, Ramunė Kudzmanaitė, Aušra Maslauskaitė, Irmina Matonytė, Aušra Pažėraitė, Nijolė Petkevičiūtė, Giedrė Purvaneckienė, Jolanta Reingardė, Artūras Rudomanskis, Virginija Šidlauskienė, Renata Šukaitytė, Nida Vasiliauskaitė, Morta Vidūnaitė ir Audronė Žukauskaitė.


Kreipimesi cituotas DELFI paskelbto žurnalo „Pašvaistė“ surengto pokalbio su prof. A. Šliogeriu fragmentas: „Kartą Elena Tervidytė, „Dialogo“ redaktorė, paklausė manęs: „Ką tu parekomenduotum mokykloms?“ Aš atsakiau labai paprastai: „Mergaitėms – mezgimo vadovėlis, vaikinams – Plutarchas.“


Kreipimesi rašoma, kad toliau šiame pokalbyje prof. A. Šliogeris kalba apie vyro ir moters sulyginimo žalą, demonizuoja feministines nuostatas palaikančią visuomenės dalį bei homoseksualus. Pareiškėjai abejojo, ar toks pasisakymas suderinamas su VU (ir visos Lietuvos mokslo ir švietimo sistemos) požiūriu į lyčių lygybę, ir klausia, kaip užtikrinama, kad „atvirai diskriminacines nuostatas deklaruojantys akademinės bendruomenės nariai nesivadovauja jomis priimdami sprendimus dėl studentų vertinimo, priėmimo į atskiras studijų programas, akademinio personalo atrankos ir kituose sprendimuose“.

Komisijos posėdyje pareiškėjų atstovės teigė, kad pacituotas prof. A. Šliogerio pasisakymas iš esmės reiškia, jog jis moteris vertina taip, tarsi jos savo socialiniais gebėjimais neprilygtų vyrams ir turėtų apsiriboti vien namų ūkiu, o užsiėmimas platesne socialine veikla tuos jų gebėjimus viršytų.

Atstovės taip pat teigė, kad pasisakymas, dėl kurio kreiptasi į komisiją, nėra vienintelis prof. A. Šliogerio viešas pasisakymas, kuriame vartojama pejoratyvinė leksika moterų (bet ne tik jų) atžvilgiu. Pareiškėjų nuomone, šis viešas prof. A. Šliogerio pasisakymas pažeidžia kai kuriuos VU akademinės etikos kodekso punktus.

Redaktorius A.Šliogerio atsiprašė

DELFI primena, kad daugybės atgarsių sulaukusiame interviu kultūros gyvenimo žurnalui jaunimui „Pašvaistė“ filosofas dalijosi mintimis apie jaunimo problemas, auklėjimą, lyčių niveliaciją. Sutrumpintas interviu variantas pavadinimu „A.Šliogeris: mergaitėms – mezgimo vadovėlis, vaikinams – Plutarchas” publikuotas ir DELFI.

Po kilusių diskusijų „Pašvaistės“ vyriausiasis redaktorius Andrius Konickis paaiškino interviu atsiradimo aplinkybes ir viešai atsiprašė A. Šliogerio. Pasirodo, jaunieji „Naujosios Romuvos“ bičiuliai, „Pašvaistės“ kūrėjai troško pabendrauti su filosofu iš arčiau, tad buvo suorganizuotas susitikimas. Susitikime su jaunimu A. Šliogeris gerą valandą kalbėjosi apie vadinamąsias jaunimo problemas. Po susitikimo parengtas kiek sutrumpintas pokalbio variantas „Pašvaistės“ skaitytojams, vėliau interviu publikuotas DELFI.

„Tikrai nesitikėjome tokios, kaip dabar madinga sakyti, „neadekvačios“ reakcijos, o jai iškilus – ryškiausiai pamatėme savo klaidas. Juk pirmiausia derėjo su A. Šliogeriu suderinti pokalbio publikaciją „Pašvaistėje“, o paskui – ir juo labiau – internetinėje erdvėje. Šie dalykai žinomi kiekvienam leidėjui, bet... gerų ketinimų apimti, juos pamiršome. Tad privalome dabar prisipažinti suklydę ir atsiprašyti“, - DELFI publikuotame atsiprašyme teigė A. Konickis.