Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson prašo VTEK įvertinti papildomas aplinkybes, abejodama G.Kėvišo elgesiu dėl trijų koncertų teatre, kuriuos rengė jo sūnaus įmonė. Teigiama, kad 2015-aisiais LNOBT generalinis direktorius savo įsakymu patvirtino 2015-2016 metų repertuarą, kuriame buvo įtrauktas jo sūnaus vadovaujamos įmonės atstovaujamo Londono simfoninio orkestro koncertas.
Ministrės pateiktoje medžiagoje taip pat teigiama, jog 2015 gegužę pats G.Kėvišas aktyviai dalyvavo derindamas šių gastrolių detales su minėto orkestro vadovais komandiruotėje Londone. Atkreipiamas dėmesys, kad apie šioje situacijoje galimą interesų konfliktą teatro vadovas Kultūros ministerijos neinformavo.
Pranešime taip pat prašoma įvertinti G. Kėvišo veiksmus LNOBT organizuojant ir kitų atlikėjų koncertus, dėl kurių pirkimo buvo sudarytos sutartys su Lietuvoje registruota „Riverside music“ bei Kipre registruota „Riverside music Ltd“. Pirmosios akcininkė yra G.Kėvišo žmona Rūtelė, antrosios - sūnus Martynas.
VTEK taip pat aiškinsis, ar verta pradėti tyrimus ir dėl kitų teatro darbuotojų, turinčių administracinius įgaliojimus, bet nedeklaravusių savo interesų.
„Komisija savo iniciatyva patikrino teatro darbuotojus, turinčius administravimo įgaliojimus, ar jie yra pateikę privačių interesų deklaracijas. Tai yra praktiškai teatro padalinių vadovai, direktoriaus pavaduotojai. Nustatėme, kad kai kurie darbuotojai galbūt nėra pateikę deklaracijų - spręsime, dėl kurių pradėti tyrimus, dėl kurių - ne“, - BNS paaiškino laikinai VTEK vadovaujantis Virginijus Kanapinskas.
VTEK prieš tris savaites jau yra pradėjusi tyrimą dėl G.Kėvišas galimo interesų supainiojimo, tuomet į komisiją kreipėsi Seimo „valstiečių“ atstovas Povilas Urbšys. Pranešime politikas rėmėsi BNS informacija, jog G.Kėvišas 2015-ųjų birželį kreipėsi į Vilniaus savivaldybę dėl paramos 2016-2017 metais LNOBT planuojamiems koncertams, tarp kurių buvo ir du G. Kėvišo sūnaus įmonės organizuoti pasirodymai. Vienam koncertui parama gauta.
Savo ruožtu ministerija kovo pabaigoje ėmėsi aiškintis, ar LNOBT vadovas galėjo padaryti darbo drausmės pažeidimą gaudamas pajamas iš savo kitos veiklos. Komisija savo išvadas turi pateikti ne vėliau kaip per mėnesį. Jau anksčiau dėl etikos G.Kėvišą trauktis raginusi L.Ruokytė-Jonsson pažymėjo, jog jam skyrė tik pastabą, nes teisiškai teatre viskas sutvarkyta gerai. Tris 390 tūkst. eurų sutartis 2016-aisiais su sūnaus įmone pasirašė ne pats G.Kėvišas, o jo pavaduotojas Naglis Stancikas.
Pats G.Kėvišas tvirtina įstatymų nepažeidęs, savo nusišalinimą derinęs su VTEK, tuometinės Kultūros ministerijos vadovais. Išaiškinimą, kad interesų konfliktas G.Kėvišui nekyla, tuomet pateikė buvęs komisijos vadovas Romas Valentukevičius.
Prokurorai 2015-aisiais atnaujino ir šiuo metu vykdo tyrimą dėl LNOBT scenos rekonstrukcijos darbų skaidrumo. Iš viso darbams buvo skirta apie 22 mln. eurų, panaudota 15 mln. eurų.