Reikalavimais įteisinti santuoką ir įsivaikinti vaikus visuomenės nešokiruos
Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko pabrėžė, kad šiuo metu kartu gyvenantys asmenys negali paveldėti savo partnerio turto, net jeigu šis norėtų jį palikti būtent savo partneriui.
„Žmogaus pirmo lygio giminės gali laisvai kovoti dėl teisės į 50 proc. šio turto. Ir labai dažnas reiškinys, kad jie pretenduoja į jį. Taigi žmogus paprastai net negali įgyvendinti noro savo turtą skirti draugui, su kuriuo gyveno daugybę metų. Tai akivaizdus teisių neužtikrinimas. Ir yra pakankamai ilgas sąrašas, ko mes netenkame gyvendami 20 metų kartu. Šių žmonių statusas pagal įstatymą yra nulinis.
Yra dar vienas aspektas. Jau pakankamai nemažai mano pažįstamų yra de jure sudarę partnerystės sutartis su kitų šalių piliečiais. Jie sėkmingai gyvena partnerystėje, bet kai atvyksta į Lietuvą, jų statusas čia yra niekinis, jie susiduria su daugybe biurokratinių kliūčių. Būtent todėl daug mano draugų tiesiog emigruoja. Jie pasirenka gyvenimą kitoje šalyje ir mokesčius moka kitoje šalyje, nes šita valstybė, kalbu apie mano Lietuvą, nepripažįsta jų statuso. Lietuvoje šie žmonės vienas kitam yra niekas“, - piktinosi homoseksualų atstovas.
V. Simonko pasidžiaugė, kad, jo manymu, bent 2 partijos vadovybės lygmenyje pritaria, kad reikia bent jau pradėti rengti partnerystės įstatymą. „Išgirdau, kad bus bandoma sudaryti darbo grupę. Jei taip iš tiesų įvyks, gal mes bent pirmame etape pajudėsime. Tai bus ne taip ir mažai“, - svarstė jis.
Lietuvos gėjų lygos vadovas tikino, kad kol kas jie nekovos nei už santuokas tarp tos pačios lyties asmenų, nei už galimybę tokioms poroms įsivaikinti vaikus.
„Tam tikriems sprendimas turi būti pasiruošusi visuomenė. Tačiau ne tik nevyriausybinės organizacijos turėtų kelti šį klausimą. Aš iš valstybės laukiu jos pareigos atlikti savo darbą ir pakreipti visuomenę žmogaus teisių link. Visuomenė turi suprasti, kad partnerystės instituto nebuvimas Lietuvoje pažeidžia tam tikrų piliečių teises“, - teigė V. Simonko.
Tradicinė šeima – ne tradicija, o dirbtinis institutas?
Homoseksualų siekius įteisinti Lietuvoje savo santykius palaiko Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras.
Advokato teigimu, istorija byloja apie tai, kad partnerystė neturėtų būti laikoma priešprieša santuokai. Dar daugiau – santuoka yra dirbtina tradicija.
„Pirmieji įstatymai, reguliuojantys nesantuokinius ryšius, atsirado 18-ame amžiuje prieš Kristų. Romėnų teisė iki pat Romos žlugimo apskritai nereguliavo vedybų ir santuokos – vedybų apeigos ir papročiai buvo pačios šeimos reikalas. Tik stiprėjant bažnyčios įtakai bažnytinė teisė ėmė monopolizuoti formalumų tvarkymą ir prisiėmė funkciją palaiminti šeimos gyvenimą sudarant santuoką. Viduramžiais bažnyčios palaiminimas ir formalumų laikymasis tapo esmine santuokos sąlyga. Galiausiai santuokinius santykius ima reguliuoti suverenas, kad būtų galima kontroliuoti mokesčius, paveldėjimą ir pan. Taigi iš pradžių santuokos reguliavimo ėmėsi bažnyčia, o po to – valstybė. Tik palaiminti bažnyčios ir savo statusą susitvarkę žmonės gali tikėtis garantijų ir teisių į turtinius reikalus tiek gyvenime, tiek po mirties. Todėl kai šiandien skamba žodžiai „tradicinė šeima“, iš tiesų ar galima tradicija vadinti tai, kas yra dirbtina? Natūralu yra šeima, kaip santykiai, bet ne santuoka“, - savo pranešime tikino teisininkas.
Šiandien Lietuvoje Civilinis kodeksas, V. Mizaro teigimu, reguliuoja tik civilinės šeimos apsaugą, o vertinant įstatymus vyrauja chaosas. Pavyzdžiui, įvairiuose su finansinėmis atsakomybėmis susijusiuose įstatymuose, kuriais įtvirtinami draudimai ir žmonių pareigos, šeima suvokiama gan plačiai. Galima rasti paminėtus ne tik sutuoktinius, bet ir kartu gyvenančius asmenis, įregistravusius partnerystę (nors Lietuvoje to padaryti kol kas negalima) ir net sugyventinius. O štai įstatymai, kuriais numatomos žmonių teisės, socialinės garantijos, išmokos, su mažomis išimtimis remiasi griežta šeimos sąvoka. Į ją įeina tik sutuoktiniai, tėvas, motina ir vaikai.