aA
Opozicinė Liberalų sąjūdžio frakcija, bandanti atgaivinti idėją įstatymais įtvirtinti partnerystės institutą kaip lygiavertę alternatyvą santuokai, suteikė naujų vilčių Lietuvoje gyvenantiems homoseksualams. Mat politikai pasisako už tai, kad partnerystę galėtų sudaryti ir vienos lyties asmenys, gyvenantys kartu.
Vladimiras Simonko
Vladimiras Simonko
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Reikalavimais įteisinti santuoką ir įsivaikinti vaikus visuomenės nešokiruos

Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko pabrėžė, kad šiuo metu kartu gyvenantys asmenys negali paveldėti savo partnerio turto, net jeigu šis norėtų jį palikti būtent savo partneriui.

„Žmogaus pirmo lygio giminės gali laisvai kovoti dėl teisės į 50 proc. šio turto. Ir labai dažnas reiškinys, kad jie pretenduoja į jį. Taigi žmogus paprastai net negali įgyvendinti noro savo turtą skirti draugui, su kuriuo gyveno daugybę metų. Tai akivaizdus teisių neužtikrinimas. Ir yra pakankamai ilgas sąrašas, ko mes netenkame gyvendami 20 metų kartu. Šių žmonių statusas pagal įstatymą yra nulinis.

Yra dar vienas aspektas. Jau pakankamai nemažai mano pažįstamų yra de jure sudarę partnerystės sutartis su kitų šalių piliečiais. Jie sėkmingai gyvena partnerystėje, bet kai atvyksta į Lietuvą, jų statusas čia yra niekinis, jie susiduria su daugybe biurokratinių kliūčių. Būtent todėl daug mano draugų tiesiog emigruoja. Jie pasirenka gyvenimą kitoje šalyje ir mokesčius moka kitoje šalyje, nes šita valstybė, kalbu apie mano Lietuvą, nepripažįsta jų statuso. Lietuvoje šie žmonės vienas kitam yra niekas“, - piktinosi homoseksualų atstovas.

V. Simonko pasidžiaugė, kad, jo manymu, bent 2 partijos vadovybės lygmenyje pritaria, kad reikia bent jau pradėti rengti partnerystės įstatymą. „Išgirdau, kad bus bandoma sudaryti darbo grupę. Jei taip iš tiesų įvyks, gal mes bent pirmame etape pajudėsime. Tai bus ne taip ir mažai“, - svarstė jis.

Lietuvos gėjų lygos vadovas tikino, kad kol kas jie nekovos nei už santuokas tarp tos pačios lyties asmenų, nei už galimybę tokioms poroms įsivaikinti vaikus.

„Tam tikriems sprendimas turi būti pasiruošusi visuomenė. Tačiau ne tik nevyriausybinės organizacijos turėtų kelti šį klausimą. Aš iš valstybės laukiu jos pareigos atlikti savo darbą ir pakreipti visuomenę žmogaus teisių link. Visuomenė turi suprasti, kad partnerystės instituto nebuvimas Lietuvoje pažeidžia tam tikrų piliečių teises“, - teigė V. Simonko.

Tradicinė šeima – ne tradicija, o dirbtinis institutas?

Homoseksualų siekius įteisinti Lietuvoje savo santykius palaiko Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras.

Advokato teigimu, istorija byloja apie tai, kad partnerystė neturėtų būti laikoma priešprieša santuokai. Dar daugiau – santuoka yra dirbtina tradicija.

„Pirmieji įstatymai, reguliuojantys nesantuokinius ryšius, atsirado 18-ame amžiuje prieš Kristų. Romėnų teisė iki pat Romos žlugimo apskritai nereguliavo vedybų ir santuokos – vedybų apeigos ir papročiai buvo pačios šeimos reikalas. Tik stiprėjant bažnyčios įtakai bažnytinė teisė ėmė monopolizuoti formalumų tvarkymą ir prisiėmė funkciją palaiminti šeimos gyvenimą sudarant santuoką. Viduramžiais bažnyčios palaiminimas ir formalumų laikymasis tapo esmine santuokos sąlyga. Galiausiai santuokinius santykius ima reguliuoti suverenas, kad būtų galima kontroliuoti mokesčius, paveldėjimą ir pan. Taigi iš pradžių santuokos reguliavimo ėmėsi bažnyčia, o po to – valstybė. Tik palaiminti bažnyčios ir savo statusą susitvarkę žmonės gali tikėtis garantijų ir teisių į turtinius reikalus tiek gyvenime, tiek po mirties. Todėl kai šiandien skamba žodžiai „tradicinė šeima“, iš tiesų ar galima tradicija vadinti tai, kas yra dirbtina? Natūralu yra šeima, kaip santykiai, bet ne santuoka“, - savo pranešime tikino teisininkas.

Šiandien Lietuvoje Civilinis kodeksas, V. Mizaro teigimu, reguliuoja tik civilinės šeimos apsaugą, o vertinant įstatymus vyrauja chaosas. Pavyzdžiui, įvairiuose su finansinėmis atsakomybėmis susijusiuose įstatymuose, kuriais įtvirtinami draudimai ir žmonių pareigos, šeima suvokiama gan plačiai. Galima rasti paminėtus ne tik sutuoktinius, bet ir kartu gyvenančius asmenis, įregistravusius partnerystę (nors Lietuvoje to padaryti kol kas negalima) ir net sugyventinius. O štai įstatymai, kuriais numatomos žmonių teisės, socialinės garantijos, išmokos, su mažomis išimtimis remiasi griežta šeimos sąvoka. Į ją įeina tik sutuoktiniai, tėvas, motina ir vaikai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

COVID-19 užsikrėtė vaistininkė asociacija prašo tirti visus vaistininkus (172)

Siekiant mažinti viruso plitimą ir apsaugoti vaistininkus, Lietuvos vaistinių asociacija prašo...

Arūnas Milašius. Verslas po kauke – kaip netyčia nurašėme kas dešimtą pilietį (10)

Pasaulis toliau karščiuoja – milijardai eurų ir dolerių spausdinami tam, kad svarbiausių...

Tenisas lauke su žiūrovu apkarto visiems: teks susimokėti bent po 250 eurų papildyta policijos komentaru (606)

Domantas Kairys pasidalino savo feisbuko paskyroje, kad teko nuryti karčią piliulę už tai, kad...

Koronaviruso protrūkis Astravo AE: hospitalizuota 100 žmonių (13)

Iš Gardino srities Astravo rajone statomos atominės elektrinės į ligoninę išgabenta 100...

Prieš Velykas prie maisto prekių parduotuvių nusidriekė didelės pirkėjų eilės (94)

Ketvirtadienį į „ Kas vyksta Kaune “ redakciją pradėjo plūsti skaitytojų užfiksuotos...

Šimašius įvardijo įvažiavimus į miestą, prie kurių stovės patikros postai kiti miestai planuoja užtverti gatves (106)

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ketvirtadienį gyventojus ragino artimųjų nelankyti ir...

Apsauginių kaukių poreikio patenkinti neįmanoma (93)

Lietuvoje nuo penktadienio žmonėms privalant viešose vietose dėvėti veido apsaugos priemones,...

Rinka, kuriai koronavirusas nėra jau ir toks baisus: skaičiuoja, kaip gyventojai gali sutaupyti (11)

Per pastaruosius metus Lietuvos saulės energetikos rinka augo it ant mielių. Šalį paralyžiavęs...

Pandemijos įkaitu tapęs Krapikas – apie bundančią Kiniją, griežtas taisykles ir Eurolygos perspektyvas (3)

„Užsidarius sunkiosios pramonės gamykloms, oro kokybė čia labai pagerėjo“, – karantino...

Lietuvą pasiekė dar 30 tonų apsaugos priemonių medikams (11)

Ketvirtadienį Lietuvą pasiekė dar 30 tonų apsaugos priemonių medikams .

|Maža didelių žinių kaina