aA
Lietuvos žvalgyba šiemet mini šimtąsias įkūrimo metines. Ir nors per šimtą metų jos istorijoje yra buvę ir skaudžių išdavysčių, dabartinis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis įsitikinęs – šiandien Lietuvos žvalgyba yra stipri ir pajėgi atremti priešiškas galias. Pokalbyje DELFI jis atskleidė daugiau detalių apie tai, kaip šiandien dirba žvalgyba ir kur yra didžiausios grėsmės Lietuvai.

Oficialiai Lietuvos žvalgybos diena minimą spalio 27 dieną, kai Jonas Žilinskas įkūrė žvalgybos skyrių. Tačiau neoficialiai Lietuvos žvalgyba buvo įkurta poeto Liudo Giros, kuris 1940 m. važiavo pas Staliną „parsivežti saulės“. Tai – ne vienintelė skaudi išdavystė žvalgybos istorijoje. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą VSD vadovu paskirtas iš kalėjimo vos paleistas Antanas Sniečkus, kuris tapo ne tik garsių lietuvių žvalgybininkų, bet ir visos Lietuvos nepriklausomybės duobkasiu.

„Pamokos iš tokių istorijų yra labai paprastos, kaip ir visame pasaulyje. Manau, kad niekas nėra apsaugotas nuo išdavikų, niekas nėra apsaugotas nuo žmonių, kurie nusprendžia, matyt, kažkuriuo momentu savo gyvenime, veikiami tam tikrų aplinkybių, pakeisti savo kryptį ir eiti kitu keliu.

Ar tai yra prisitaikėliškumas, ar tai yra kažkokios aplinkybės, kurios priverčia tuos žmones taip elgtis, ar tai yra tiesiog nuomonė – paliekame tą spręsti istorijai. Tačiau valstybė ir pati žvalgyba turi būti pasiruošusi bet kokiems siurprizams“, – įsitikinęs D. Jauniškis.

Jam atrodo, kad Lietuvos žmonės ir politikai šiandien supranta, kokia reikalinga yra žvalgyba.

„Be žvalgybos valstybė yra akla ir kurčia, prognozuoti ir dėlioti savo strategiją be žvalgybos yra be galo sudėtinga šiais laikais. Ir tais laikais prieš šimtą metų. Pradžia gal buvo nekokia, tačiau vėliau viskas buvo gerai iš principo, įvyko nemažai sėkmingų operacijų“, – sako VSD vadovas.

Jis įvardijo tris, jo nuomone, sėkmingiausias – Marcelės Kubiliūtės žygdarbis, kai ji išsiaiškino perversmą organizuoti mėginusios lenkiškosios POW organizacijos vidaus tinklą, kurios veikla būtų turėjusi rimtas pasekmes Lietuvai, taip pat Jono Budrio žygdarbį, kuris būdamas kontržvalgybos vadu vadovavo Klaipėdos sukilimui, po kurio Klaipėdos kraštas buvo atgautas ir prijungtas atgal prie Lietuvos, ir Nikolajaus Filipčenko atvejį – kai rusų žvalgybos pareigūnas siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnus, kad šie galėtų įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės kabinete ir rezidencijoje, tačiau jam nepavyko.

Paklaustas, kodėl žmonės, kurie dirba Lietuvos labui, vėliau ją išduoda ir pradeda dirbti priešui, D. Jauniškis ragino nepamiršti, kad visi esame tik žmonės.

„Žmonės su savo jausmais, silpnybėmis, fanaberijomis ir kitais dalykais. Niekas nėra apsaugotas nuo užverbavimo atvejų. Naudojami įvairūs metodai – naudojamasi silpnybėmis, šeimos narių silpnybėmis, paperkant, yra įvairiausių būdų. Tuos dalykus prognozuoti yra labai sudėtinga. Yra sunku įlįsti į žmogaus vidų ir tikrai suprasti, ką jis galvoja“, – sako VSD vadovas.

Įvertino stiprėjančią įtaką

Vasarą paskelbtuose DELFI įtakingiausiųjų sąrašuose D. Jauniškis padarė įspūdingus šuolius. Valstybės tarnautojų sąraše jis netgi tapo lyderiu. VSD vadovas mano, kad tai – visos institucijos darbo įvertinimas.

„Girdėjau daug skepsio, kad tas kilimas yra susietas su baime. Ir man iš karto čia muša tam tikras klaidas. Aš galvoju, argi mūsų piliečiai dar tikrai gyvena baimėje? Aš tai siečiau su institucijos darbu, ne mano asmenybe.

Atėjus 2015 metais man vadovauti departamentui, mes kardinaliai pakeitėme ryšių su visuomene politiką, mes einame prie daug atviresnio dialogo, mes esame atidarę pasitikėjimo liniją, per kurią, tarp kitko, gauname daug svarbios informacijos. Šnekamės su visais, įtraukiant ir žurnalistus, ir visuomenę, ir kitų institucijų atstovus, ir tą patį Seimą. Mes einame ir šnekamės, o ne sėdime užsidarę, darome savo išvadas, o po to pateikiame jas visuomenei“, – sako D. Jauniškis.

Kalbėdamas apie paviešintą „MG Baltic“ medžiagą, kuri visuomenėje sukėlė nemažai šurmulio, D. Jauniškis teigė, kad po šios informacijos paviešinimo „Lietuva daugiau nebebus tokia, kokia buvo“.

„Manau, kad MG failai praskleidė tam tikrą užuolaidą, kas darėsi – buvo daroma įtaka politikams naudojantis jais. Mūsų įslaptinta informacija buvo išviešinta, išvados NSGK aiškios. Manau, galima daug dalykų padaryti, kalbantis su visuomene. Ar tai pakenkė mūsų įvaizdžiui? Manau, kad absoliučiai ne. Paskutiniai pasitikėjimo rodikliai rodo, kad mumis yra pasitikima. Esame dešimtuke“, – sako Lietuvos žvalgybos vadovas.

Kalbėdamas apie situaciją dėl CŽA kalėjimų, kai Strasbūro teismas pripažino, kad jie Lietuvoje visgi buvo, D. Jauniškis teigė, kad nei prokuratūra, nei speciali šiam klausimui sukurta komisija to įrodymų nerado.

„VSD išslaptino didžiąją dalį visų dokumentų ir pateikė tai prokuratūrai, ir netgi komisijai specialiai sudarytai dėl CŽA kalėjimų – ar ta komisija rado įrodymų, kad ten buvo kalėjimas, ar prokuratūra rado? Reikėtų pradėti nuo to.

VSD dalyvavo netgi teismų procese Strasbūre, atvirai šnekėdama ir padėdama ant stalo visus dokumentus. Turime suprasti, kad Strasbūro teismas nėra tas, kuris teisia už kriminalinius nusikaltimus, kur reikalingi tam tikri įrodymai.

Ar buvo tas kalėjimas? Labai didelis klausimas, ko gero. Čia kamuolys yra prokuratūros rankose, kurie dar kartą, po pakartotinio tyrimo, turėtų šitą dalyką atsakyti. Iš VSD buvo absoliutus bendradarbiavimas. Dabar man pasakyti, ar buvo jis, ar nebuvo – aš matau, kad nebuvo“, – įsitikinęs jis.

Internete – viskas kaip ant delno

D. Jauniškis atkreipė dėmesį į naują grėsmę, kuri jau dabar sparčiai auga, o ateityje augs dar labiau – kibernetinis saugumas. Lietuva vien pernai patyrė per 50 tūkst. kibernetinių atakų.

„Mes ir ataskaitoje tą pabrėžiame, atkreipėme dėmesį į augančią grėsmę kibernetinio saugumo srityje. Mes turime būti pasiruošę iššūkiams, mes kaip valstybė, netgi verslo struktūros turi investuoti į tai. Čia yra ateitis, tai yra sritis, į kurią persikelia modernioji žvalgyba.

Nes dabar, kam siųsti žmones, jeigu tu dabar praktiškai viską gali sužinoti viską apie žmogų feisbuke, ten viskas yra“, – sako D. Jauniškis.

Pasak jo, yra tam tikros taisyklės, kurių privalu laikytis, kad būtum saugus internete. Paklaustas, ar pats asmeniškai patyręs kibernetines atakas, D. Jauniškis teigė tokių atvejų nepamenantis.

Rusija parodė tikrąjį veidą

Šiemet Rusijos žvalgyba, kuri yra laikoma didžiausia grėsme ir Lietuvoje, skambėjo visame pasaulyje – ypač dėl Skripalių apnuodijimo atvejų. Anot D. Jauniškio, per tokias istorijas pirmą kartą aiškiai pasimatė Rusijos žvalgybos veikla. Jis gyrė žiniasklaidą, kuri traukia į dienos šviesą nepatogius faktus apie Rusijos spec. tarnybų atstovus. Tačiau iš šono kartais gali atrodyti, kad jeigu rusų šnipai „įkliūva“, tai jų vykdomos operacijos yra itin neprofesionalios.

„Visa tai arba rodo Rusijos agresyvėjimo požymius, arba tai rodo totalų neprofesionalumą. Mums nereikėtų pamiršti vieno aspekto: o gal tai yra karo šauklys, gal tai yra specialiai eskaluojama situacija. Mums sunku nuspręsti, kas darosi Kremliaus vadovų galvose.

Kodėl jie palaimina tokias operacijas? Iš vadovų reakcijos aš supratau, kad jų tai labai nenustebino, jų poza visą laiką viską neigti, jau darosi juokinga. Tai rodo, kad tos operacijos ir tarnybos dengiamos tiesiogiai administracijos. Tai čia yra labai pavojingas dalykas“, – įvertino D. Jauniškis.

Tačiau VSD vadovas teigia, kad Lietuvoje rusų žvalgybos veiklos yra matoma vis mažiau ir mažiau.

„Manau, kad tai yra dėl sėkmingos žvalgybos veiklos. Manau, kad gali būti dabar nusitaikyta į silpnesnes grandis Europoje. Nes ten gali būti lengviau veikti. Lietuvoje visuomenė yra pakankamai sąmoninga, kad atskirtų tikras žinias nuo netikrų žinių.

Antras dalykas, visuomenė labai gerai mato, ką daro Rusija ir tiesiog nepatiki. Mūsų tarnybos dirba čia, ir kryptis yra, ko gero, aiški. Ir čia veikti nedraugiškoms tarnyboms yra pakankamai sudėtinga“, – įsitikinęs VSD vadovas.

Klausiamas apie artėjančius prezidento rinkimus ir ar Rusija bandys į juos kištis, kaip apie tai įspėta VSD ir AOTD Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje, D. Jauniškis nenorėjo spekuliuoti, tačiau patikino, kad situacija stebima ir kol kas ryškių apraiškų nėra matoma.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (447)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (44)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (451)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Po žvėriško „bachūrų“ išpuolio Alytuje – dar daugiau detalių: kas iš tiesų įvyko kalėjime (25)

Laikinasis Alytaus pataisos namų direktorius neigia, kad kaliniai žiauriai sumušė ir perpjovė...

Hitlerio fotografas: gautas nurodymas jį kaip reikiant suerzino (36)

Iš pirmo žvilgsnio tai fotografija, vaizduojanti didelę laimę: besišypsantis vyras apsikabinęs...

Demaskavo purvinas prabangių viešbučių paslaptis: tomis pačiomis kempinėmis šveičia ir puodelius, ir tualetus vaizdo įrašas (63)

„Hilton“, „ Marriott “ ir keletas kitų prabangių Kinijos viešbučių tinklų atsiprašė...

Geriausio baro paieškos Šiauliuose: meniu pasirinkimas iš kojų neišvertė, tačiau surado svarbesnių dalykų (11)

Tiems, kurių penktadienis prasideda nuo galvos laužymo, kokią vietą pasirinkti vakarui praleisti:...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (99)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...

Vilniuje moters vairuojamas „VW Passat“ lėkė kaip tankas: sutraiškė atitvarus ir nuvertė stulpą (90)

Penktadienio vakarą, apie 19.50 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., prie Vingio parko, moters...

Keisti faktai apie protingus žmones (14)

Daug kas mėgsta sakyti, kad pasaulyje per daug kvailių. Tačiau iš tiesų apsižvalgę aplink...