Uždarame posėdyje taip pat bus pateikta VSD 2015 metų veiklos ataskaita.
„Išklausysime metų ataskaitą. Mus labiausiai domina grėsmių lygis, ar per tuos metus jis keitėsi ir kiek keitėsi, taip pat – kiek kontržvalgybinėmis priemonėmis užkardyta pavojingų veikų, profilaktiškai, prevenciškai kaip buvo veikiama. Svarbiausia, kaip jie kovoja su užsienio žvalgyba, kuri čia gana intensyviai veikia, kokie yra rezultatai, kiek jie gali juos užkardyti“, – prieš komiteto posėdį žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad grėsmių nacionaliniam saugumui pobūdis nuolat kinta.
„Buvo laikas, kada energetinė nepriklausomybė, saugumas buvo labau svarbu, dabar iškyla kitos grėsmės – terorizmas, pabėgėlių galimybė veržtis per Lietuvą. (...) terorizmas, nors atrodo dar toli nuo Lietuvos, bet dabar turime intensyviai stebėti situaciją, keistis informacija ir ruoštis tam darbui“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Anot jo, šios savaitės pabaigoje arba kitą savaitę bus paskelbta visuomenei skirta vieša ataskaita apie grėsmes nacionaliniam saugumui.
A.Paulauskas teigė, kad šiemet VSD ir Antrasis operatyvinų tarnybų departamentas prieš Krašto apsaugos ministerijos pateiks bendrą ataskaitą. Anksčiau jie pristatydavo atskirus dokumentus, nors jų turinys būdavo panašus.
Praėjusiais metais VSD savo ataskaitoje skelbė, kad Rusija siekia silpninti Lietuvos energetinį savarankiškumą, Rusijos ir Baltarusijos saugumo tarnybos Lietuvoje pradėjo veikti agresyviau, bandydamos verbuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Vidaus reikalų ministerijos teritorinių padalinių pareigūnus. Atkreiptas dėmesys į įtakos grupių kūrimą ir jų veiklos koordinavimą, Lietuvai priešiškos informacijos skleidimą.
Karinė žvalgyba savo ruožtu teigė, kad NATO priklausančioms Baltijos jūros regiono šalims „potencialiai pavojinga vadinamoji Rusijos „hibridinė strategija“, numatanti nekonvencinių arba paslėptų karinių priemonių naudojimą“.