aA
Seimo narė Irina Rozova leidimo dirbti su slapta informacija negavo nuslėpusi kontaktus su kitų valstybių diplomatais. Tokią informacija paviešinęs NSGK pasakė tik pusę tiesos. Į žiniasklaidą nutekėjo VSD raštas Seimo pirmininkui, kuriame teigiama, jog Seimo narė net po įspėjimo bendravo su Rusijos diplomatais, o prieš tai bendravo su Rusijos žvalgybos pareigūnu.
© DELFI montažas

DELFI iš Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pavyko gauti pernai Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio parašytą laišką Seimo pirmininkui, kuriame išdėstomi motyvai, kodėl Seimo narei I. Rozovai neleista dirbti su įslaptinta informacija.

Kreipimesi dėl Seimo narės I. Rozovos patikrinimo nurodomas tikslas: „Pagrindinis tokio tikrinimo nustatyti ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei“.

Dokumente nurodoma, kad „konstitucinė Seimo nario pareiga saugoti valstybės paslaptį, taip pat minėtas iš Seimo narių priesaikos, Seimo nario konstitucinio statuso kylantis reikalavimas Seimo nariui elgtis sąžiningai lemia Seimo nario sąžiningai pateikti valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, visą būtiną informaciją, inter alia apie savo ryšius su kitais asmenimis, bendravimas su kuriais gali turėti įtakos valstybės interesų, inter alia valstybės paslapties apsaugai. Šios pareigos nevykdymas gali būti pagrindas abejoti Seimo nario sąžiningumu“.

Seimo narė I. Rozova 2017 m. birželio 22 d. atsakydama į Klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija 44 punkto klausimą „Ar palaikote asmeninius ryšius su asmenimis, dirbančiais ne Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje ir ES diplomatinėse įstaigose, karinėse struktūrose, teisėtvarkos institucijose, dirbančiais ar atstovaujančiais visuomeninėms, politinėms organizacijoms, viešosios informacijos platintojams?“, nurodė, kad tokių ryšių nepalaiko. Kad tokių ryšių nepalaiko I. Rozova teigė ir 2017 m. gruodžio 19 d., teigdama VSD pareigūnams papildomus paaiškinimus.

O konkrečiai paklausta apie ryšius su Lietuvoje reziduojančiais/rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatais, Seimo narė I. Rozova akcentavo, kad su Rusijos Federacijos diplomatais jos bendravimas vyksta tik oficialiuose formatuose, t.y. tik oficialių renginių, į kuriuos kviečiami ir kiti Lietuvos politikai, metu. Susitikimų, pokalbių su Rusijos diplomatais neoficialioje aplinkoje I. Rozova teigusi neturėjusi, išskyrus vieną seniai buvusį atvejį, kuomet vienas generalinis konsulas, kurio pavardės jau nebeprisimenanti, pakvietė ją pasivaikščioti. Seimo narė I. Rozova taip pat neigė, kad yra gavusi kokių nors prašymų iš Rusijos diplomatų.

Valstybės saugumo departamento duomenimis Seimo narė I. Rozova ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, o jos sprendžiamų klausimų pobūdis, VSD vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Seimo narės kontaktai su Rusijos federacijos diplomatais neapsiribojo vien tik oficialiais formatais. Kaip pavyzdžiui:

1. 2012 m. su Rusijos Federacijos diplomatais, kurių pavardės VSD yra žinomos, buvo tariamasi dėl susitikimų, kurių metu bus aptariamos Seimo narės I. Rozovos atstovaujamo Rusų aljanso rinkiminės programos nuostatos, rinkimų prognozės ir rezultatai;

2. Skirtingais laikotarpiais su Rusijos Federacijos diplomatais buvo aptariamos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautines mažumas atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga, aptariamos iniciatyvos dėl galimybės jungtis su Lietuvos rusų sąjunga, Rusų aljanso Vilniaus skyriaus įsteigimo klausimai;

3. 2011 m. Seimo narė I. Rozova kartu su Rusų aljanso partijos bendražygiais aktyviai bandė įtraukti Rusijos federacijos diplomatus, kad būtų įtakojamas politinių koalicijų formavimosi Vilniaus miesto savivaldybės taryboje procesas.

VSD yra žinoma, kad su Rusijos Federacijos diplomatais buvo tartasi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkiminei agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo. Taip pat buvo tariamasi dėl I. Rozovos išlaidų, patiriamų dėl susitikimo su Rusijos Federacijos diplomatais, kuomet buvo vykstama iš Klaipėdos į Vilnių, kompensavimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo siekiama išvengti tiesioginių piniginių perlaidų, kad nebūtų pakenkta I. Rozovai kaip politikei.

VSD pažyma dėl Rozovos: su Rusijos diplomatais derino ir partijos programą, ir koalicijos galimybes
© DELFI / Domantas Pipas


VSD duomenimis I. Rozova susitikinėjo su Rusijos diplomatais neoficialioje aplinkoje, kaip pavyzdžiui restorane „stora antis“, kavinėje „Kavos ir arbatos namai“, nors Seimo narė pildydama Klausimyną bei teikdama VSD paaiškinimus tai nuslėpė. Be to, VSD vertinimu, kai kurie tokių susitikimų sąmoningai buvo organizuojami nuošalesnėse vietose.

I. Rozovos asmeninį ryšių su Rusijos diplomatais pobūdį parodo ir tai, kad Rusijos diplomatai ją sveikino su rinkimų rezultatais, asmeninių švenčių progomis, kovo 8 d. proga. Taip pat, Seimo narė I. Rozova Rusijos diplomatų buvo kviečiama į renginius, kurie buvo organizuojami ne Rusijos diplomatinėse atstovybėse.

Bendravo su Rusijos žvalgybininku

Taip pat rašoma, kad VSD duomenimis, I. Rozova palaikė kontaktus su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu. Pastarasis, 2014 m. balandį buvo išsiųstas iš Lietuvos „dėl veiklos nesuderinamos su diplomato statusu“. Paprastai tokia formuluotė reiškia šnipinėjimą. VSD duomenimis, V. Malyginas siejamas su Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR).

„Pasinaudodamas diplomatiniu statusu V. Malygin siekė gauti neviešą informaciją aktualiais Lietuvos vidaus politikos bei strateginės reikšmės projektų vystymo klausimais. V. Malygin taip pat vykdė aktyviąsias priemones: bandė paveikti vakarų Lietuvos regiono politikus ir verslininkus Lietuvos politikos Rusijos atžvilgiu kontekste, pvz remti Rusijos poziciją dėl supaprastinto vizų režimo Lietuvos pasienio ir Rusijos Kaliningrado srities gyventojams“, – rašoma dokumente.

Atkreipiamas dėmesys, kad 2014 m vasario 26 d. VSD pareigūnas buvo susitikęs su Seimo nare I. Rozova. Susitikimo metu ji buvo informuota apie galimus užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų interesus bendraujant su Lietuvos politikais. Trumpai buvo paaiškinti tokių tarnybų veikimo metodai, atkreiptas dėmesys, kad viena pagrindinių tokių tarnybų priedangų yra diplomatinė priedanga.

I. Rozova pažymėjo, kad „ji skaito laikraščius ir supranta, kad tarp Rusijos diplomatų gali būti žvalgybos ir saugumo tarnybų darbuotojų, bet gali atsakingai pareikšti, kad jokių kitų klausimų su konsulu ar kitais konsulato darbuotojais nesprendžia, bendravimas apsiriboja temomis, susijusiomis su tautinių mažumų klausimais.

Ji taip pat pažymėjo, kad, kad nei konsulas, nei kiti konsulato darbuotojai neklausinėjo apie politiką ar atskirus politikus bei pareiškė, kad neoficialioje aplinkoje su Rusijos diplomatais nesusitikinėja. Tačiau tai, anot VSD buvo melas, mat, remiantis įslaptinta informacija, I. Rozova ir po 26 d. pokalbio su Lietuvos žvalgybos pareigūnu palaikė kontaktus su su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais.

„Įslaptintos informacijos turinys taip pat pagrindžia, kad Seimo nares I. Rozovos ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatais yra asmeninio pobūdžio.

Taigi, Seimo narė I. Rozova siekė nuslėpti informaciją apie savo ryšius su konkrečiais Lietuvos rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatais, šių ryšių pobūdį, teikdama paaiškinimus bandė suklaidinti Valstybės saugumo departamento pareigūnus, tokiu būdu siekdama gauti teigiamą išvadą dėl galimybės išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai““- teigiama D. Jauniškio pateiktame rašte Seimo pirmininkui. Būtent todėl VSD ir neišdavė I. Rozovai tokio leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

„Atsižvelgiant į Simo nares I. Rozovos patikrinimo metu surinktą informaciją ir šios informacijos vertinimą, Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dallies 11 punktu prieštarauja, kad Seimo narei I. Rozovai būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, – rašoma VSD vadovo rašte.

Susitikinėjo su žvalgybininku V. Malyginu, siejamu su Rusija

Oficialiu prašymu Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pasidalintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narės Irinos Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais. Vienas jų, Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje Vladimiras Malyginas. Pažymėtina, kad V. Malyginas 2014 m. buvo išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomatiniu statusu. V. Malyginas yra siejamas su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba.

VSD pažyma dėl Rozovos: su Rusijos diplomatais derino ir partijos programą, ir koalicijos galimybes
© N. Jankausko nuotr.

VSD duomenimis, I. Rozova susitikinėjo su Rusijos diplomatais neoficialioje aplinkoje, kaip pavyzdžiui, restorane „Stora antis“, kavinėje „Kavos ir arbatos namai“, nors Seimo narė, pildydama Klausimyną bei teikdama VSD paaiškinimus, tai nuslėpė. Be to, VSD vertinimu, kai kurie tokių susitikimų sąmoningai buvo organizuojami nuošalesnėse vietose.

I. Rozovos asmeninį ryšių su Rusijos diplomatais pobūdį parodo ir tai, kad Rusijos diplomatai ją sveikino su rinkimų rezultatais, asmeninių švenčių progomis, Kovo 8-osios proga. Taip pat Seimo narė I. Rozova Rusijos diplomatų buvo kviečiama į renginius, kurie buvo organizuojami ne Rusijos diplomatinėse atstovybėse.

VSD duomenimis I. Rozova palaikė kontaktus su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu. Pažymėtina, kad V. Malyginas 2014 m. balandžio mėn. buvo išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomatiniu statusu. V. Malyginas yra siejamas su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba. Pasinaudodamas diplomatiniu statusu, V. Malyginas siekė gauti neviešą informaciją aktualiais Lietuvos vidaus politikos klausimais bei strateginės reikšmės projektų vystymo klausimais. V. Malyginas taip pat vykdė aktyviąsias priemones: bandė paveikti paveikti Vakarų Lietuvos regiono politikus ir verslininkus Lietuvos politikos Rusijos atžvilgiu kontekste, remti Rusijos poziciją dėl supaprastinto vizų režimo Lietuvos pasienio ir Rusijos Kaliningrado srities gyventojams.

„Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. vasario 26 d. VSD pareigūnas buvo susitikęs su Seimo nare I. Rozova. Susitikimo metu Seimo narė I. Rozova buvo informuota apie galimus užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų interesus bendraujant su Lietuvos politikais. Trumpai buvo paaiškinti užsienio šalių žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklos metodai, atkreiptas dėmesys, kad viena iš pagrindinių žvalgybos ir saugumo tarnybų priedangų yra diplomatinė priedanga.

Seimo narė I. Rozova pažymėjo, kad ji skaito laikraščius ir supranta, kad tarp Rusijos diplomatų gali būti žvalgybos ir saugumo tarnybų darbuotojų, bet gali atsakingai pareikšti, kad jokių kitų klausimų su konsulu arba kitais konsulato darbuotojais nesprendžia, bendradarbiavimas apsiriboja temomis, susijusiomis su tautinių mažumų klausimais.

Taip pat pažymėjo, kad nei konsulas, nei kiti konsulato darbuotojai neklausinėjo apie politiką ar atskirus politikus. Seimo narė I. Rozova taip pat pareiškė, kad neoficialioje aplinkoje su Rusijos diplomatais nesusitikinėja“, – teigiama pažymoje.

Rozova: čia truputį kitokia situacija

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas žiniasklaidai teigė, kad Seimo narė Irina Rozova leidimo dirbti su slapta informacija negavo nuslėpusi kontaktus su kitų valstybių diplomatais. Pati I. Rozova ketvirtadienį teigė, kad „ten truputį kitokia situacija“.

„VSD, atsižvelgusi į tam tikras aplinkybes, būtent tą dalį, kur reikia nurodyti, ar asmuo palaiko asmeninius ryšius su ne NATO, ne ES diplomatinių atstovybių darbuotojais, I. Rozova, pagal mums pateiktą informaciją, nuslėpė“, – trečiadienį po NSGK posėdžio ELTA sakė D. Gaižauskas.

Pati I. Rozova ketvirtadienį teigė, kad „ten truputį kitokia situacija“. Po posėdžio Seime su žiniasklaida Seimo narė kalbėjo nenoriai. „Aš labai atsiprašau, aš jau viską pasakiau. Kol nebus komitete posėdžio, aš nieko nekomentuosiu. Turiu irgi susipažinti su visa medžiaga“, – teigė I. Rozova.

Ji teigė, kad tik tada, kai pati susipažins su informacija, galės su ja supažindinti ir žiniasklaidą.

I. Rozova teigė, kad situacija yra kitokia nei teigiama: „Čia truputį kitokia situacija. Galėsiu paaiškinti komitete ir tada jums“.

„Klaida buvo, kad neparašiau prašyme. Aš tiesiog nesupratau, kad reikia ten pažymėti“, – teigė I. Rozova ir nurodė, kad nėra nusiteikusi diskutuoti.

Premjeras Saulius Skvernelis dar trečiadienį tvirtino, kad informacija, dėl kurios I. Rozovai nebuvo suteiktas leidimas dirbti su slaptais dokumentais, netrukdo koalicijai. Valdančiąją koaliciją yra pasirašiusios keturios partijos: „valstiečiai“, socialdemokratai, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija, kuriai ir priklauso I. Rozova.

Situacija iškilo dėl santykių su ortodoksais

Klausimas dėl I. Rozovoz kilo po to, kai į parlamentarus kreipėsi Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Giorgis Kandelakis, ragindamas Lietuvos Seimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, kurios veikloje, praėjusį mėnesį sukėlusioje neramumus Tbilisyje, dalyvauja ir Lietuvos parlamentarė I. Rozova.

Sakartvelo atstovai nurodė, kad šios organizacijos veikla tapo dominuojama Maskvos, tad dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad su informacija apie parlamentarę Iriną Rozovą prieš pusantrų metų nesusipažinę Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai elgėsi neatsakingai.

Jis stebėjosi, kodėl tyrimas dėl I. Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais inicijuojamas tik dabar, tačiau tvirtino, kad jis padės atsakyti į visus klausimus.

VSD nuolat teikia įslaptintą informaciją Seimo NSGK nariams. Komiteto nariai turi patys nueiti į specialų kabinetą Seime ir perskaityti pateiktus dokumentus. Tačiau ne visi NSGK nariai tai padaro.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(72 žmonės įvertino)
4.4167

Top naujienos

Saldi pirmoji pergalė: „Žalgiris“ privertė pasiduoti „Real“ ekipą (256)

„Žalgirio“ berniukai tampa vyrais: prisimenant Šarūno Jasikevičiaus frazę prieš savaitę...

„Barakudų“ sostinėje darbuojasi ir lietuvės: suvilioti turtuolį darosi vis sunkiau

Jeigu vieniša mergina, ar kelios merginos prie baro geria tik vandenį ir nieko daugiau – iš karto...

„Sodra" įspėja, už kokį elgesį išmokų už ligą galite negauti ir dar teks grąžinti (50)

Pastaruoju metu visuomenėje pasklido gandas: jei susirgsite ir išsiimsite nedarbingumo pažymą, „...

Prieš savaitgalį – geros žinios: ruduo dar lepins šiluma (3)

Penktadienio dieną virš Lietuvos pamažu stiprės aukštesnio slėgio laukas. Pirmoje dienos...

Šaro planą gyręs Grigonis: su tokiu treneriu – visada didelės galimybės (7)

Pirmosios pergalės Eurolygoje paieškas Kauno „Žalgiris“ (1/2) baigė ketvirtadienį ir tą...

Brandžiu žaidimu pasidžiaugęs Jasikevičius: įveikėme ne bet ką – didesnio stimulo būti negali (18)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pergalių sąskaitą 2019-2020 m. Eurolygoje atidarė efektingai....

Turkija stabdo karinius veiksmus Sirijoje (182)

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as ketvirtadienį pranešė, kad Turkija ir JAV pasiekė susitarimą...

„Žalgirio“ lyderį išskyręs „Real“ vairininkas – apie gautą pamoką ir degančias Šaro auklėtinių akis (10)

Tituluota ir puikiai sezoną pradėjusi Madrido „Real“ ekipa Kaune buvo priversta nuryti karčią...

Daug nervų kainavęs „Brexit“ – finišo tiesiojoje: pagrindinės susitarimo sąlygos ir kompromisai (34)

„Sąžininga ir pagrįsta“ – taip Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir...

Antro balsavimo atveju Pranckietis žada kreiptis į teismą: tai yra neteisėtas veiksmas, bet jie jį daro (241)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žada kreiptis į Konstitucinį teismą, jeigu valdantieji...